Gamta
02.13. Pavasarį vėl bus purškiami Lietuvos pušynai – tai vienintelis būdas stabdyti kenkėjo vienuolio verpiko plitimą
Pajūrio ir Varėnos pušynus užpuolus vienuoliui verpikui, jau šį pavasarį planuojama nupurkšti beveik 6000 hektarų miškų ploto – tai vienintelis būdas išgelbėti medžius nuo šio kenkėjo. Purškimas leistų sustabdyti ir šio kenkėjo plitimą į sveikų miškų teritorijas. Siekdami įvertinti kenkėjų daromą žalą ir būtinybę pradėti miškų purškimus, Verpiko vienuolio ir žievėgraužio kenkėjų pažeistus plotus apžiūrėjo Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai.
.JPG)
„Praėjusiais metais Kuršių Nerijoje buvo purkšti pušynai, kurių spyglius vienuolio verpiko vikšrai nugraužė 2018 metais – ir akivaizdu, kad šis purškimas pasiteisino. Jeigu tų pačių medžių spyglius kenkėjai nugraužtų pakartotinai, pušys neišgyventų ir dalis Kuršių Nerijos pušynų - skaičiuojame apie 400 hektarų - būtų išdžiūvę negrįžtamai. Todėl visos tarnybos kartu turime rasti sprendimą, kaip apsaugoti mūsų miškus. Specialistai nuolat stebi situaciją miškuose ir turi reaguoti greitai“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje pernai taip pat buvo nupurkšta 2000 hektarų pušynų: šioje vietoje masinis kenkėjų židinys buvo aptiktas formavimosi metu ir purškimai vykdyti plotuose, kurie nebuvo pažeisti praeitais metais, todėl rizika žūti medynams buvo mažesnė. Tačiau Stalų girininkijoje vienuolio verpiko židinys formavosi labai greitai ir buvo žymiai didesnė grėsmė, kad šis židinys išplis į aplinkinius miškus ir pasieks labai didelius mastus.
Purškiant vienuolio verpiko židinius biologiniu preparatu, kuris veikia tik tam tikro augimo stadijos drugių vikšrus, nesunaikinami visi kenkėjų vikšrai, todėl, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, kokios buvo 2019 metais, židiniai sumažinami, bet plinta toliau ir reikalauja pakartotinių purškimų kitais metais.
Šiemet Valstybinė miškų tarnyba pakartotinai vykdys purškimus Juodkrantės ir Stalų girininkijose, kur verpikas vienuolis, nors ir nupurškus numatytus plotus, išplito į gretimus. Be to, buvo aptikti nauji židiniai tose vietose, kur jų anksčiau nebuvo. Juodkrantės girininkijoje nuo Verpiko vienuolio invazijos 2019 m. jau yra žuvę 7,2 ha medynų.
Prognozuojama, kad dėl labai karštos ir sausos vasaros bei šiltos žiemos, šis kenkėjas plis labai sparčiai. Todėl iš viso 2020 metais numatoma purkšti apie 5900 h miškų.
2020 metų pavasarį purškimus numatoma vykdyti Veisiejų regioninio padalinio Stalų ir Veisiejų girininkijose 1600 ha plote, Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių ir Perlojos girininkijose 1900 ha plote, Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės ir Nidos girininkijose 2400 ha plote.
„Sveiko medžio visiems spygliams nugraužti reikia apie 1200 vikšrų. Tačiau Kuršių nerijoje yra pušynų, kurių spygliai buvo apgraužti pernai. Tad šiais metais gali pakakti ir 400 verpiko vienuolio vikšrų, kad retose pušų lajose neliktų visų spyglių. Artėja pavasaris, sulaukę palankaus oro kenkėjo vikšrai pradės ristis iš kiaušinių ir lips į medžių lajas. Kadangi nėra sniego, pavasaris gali būti ankstyvas, todėl ir verpikų vikšrai gali anksčiau pradėti kenkti. Smarkesnis vėjas mažus vikšrus perneša nuo vieno medžio ant kito ir taip jie plinta naikindami naujus sveikus medžius. Paprastai vienas kenkėjų židinys vystosi keletą metų“, – pasakojo Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas.
Anot specialisto, viena didžiausių verpiko vienuolio invazijų Lietuvoje buvo užfiksuota prieš 25-30 metų. Tuomet kenkėjas miškuose buvo sunaikinęs net ir po medžiais augusią žolę – verpikai vienuoliai pasižymi tuo, kad gali maitintis ir eglių spygliais, iš bado gali ėsti net lapuočių medžių lapus. V. Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, jog kenkėjas elgiasi netipiškai – jeigu anksčiau nekliudė kalninės ar bankso pušies, tai pastaraisiais metais puola ir šiuos medžius, kurie nudžiūva jau nuo vienkartinio visų spyglių nugraužimo.
Valstybinių miškų urėdijos specialistai įvertino ir Kuršių nerijoje žievėgraužio tipografo daromą žalą pušynams. Nors pernai rugsėjį Juodkrantėje buvo atlikti atrankiniai sanitariniai kirtimai, šią žiemą apžiūrint kirtavietes vėl pastebėti naujai kenkėjų apnikti medžiai. Dėl šiltos žiemos gruodžio mėnesį po žieve buvo randamos gyvos ir besimaitinančios žievėgraužio tipografo lervos. Šių kenkėjų žindiniai plinta ir tarp Juodkrantės raganų kalno medžių ir Juodkrantės sengirėje.
Atgal
