Gamta
03.16. Nutarta neatlikti oro taršos mažinimo plano pasekmių vertinimo
Atlikus Nacionalinio oro taršos mažinimo plano atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui (SPAV), nuspręsta šio vertinimo neatlikti.
Tokį sprendimą Aplinkos ministerija (AM) priėmė išnagrinėjusi SPAV subjektų - Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos, Energetikos, Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Lietuvos statistikos departamento - išvadas ir remdamasi tuo, kad nė vienam aplinkos komponentui nebus tikėtinų reikšmingų neigiamų šio plano įgyvendinimo pasekmių.
Kaip rašoma AM pranešime, atrankos dokumentą Aplinkos ministerijos, šio plano organizatorės, užsakymu parengė bendrovė „Smart Continent LT“.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas - apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą AM pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Šių metų kovo 1-ąją Aplinkos ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Nacionalinio oro taršos mažinimo planas turi būti patvirtintas ir pateiktas Europos Komisijai iki balandžio 1 d. Jis turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
