Gamta
02.18. DANGŲ NUŠVIES NEĮPRASTAI DIDELĖ PILNATIS
Antradienį, vasario 19 d., danguje patekės superpilnatis.
Superpilnatis (supermėnulis) yra reiškinys, apibūdinantis jaunatį arbą pilnatį, kuri atrodo esanti didesnė nei įprasta.
Iš esmės superpilnatis atrodys 14 % didesnė ir 30 % ryškesnė už vidutinį Mėnulį.
Pixabay.com
Taip nutinka, kai Žemės palydovas pasiekia savo perigėjų – artimiausią Žemei orbitos tašką. Įprastai atstumas tarp Žemės ir Mėnulio yra apie 384,400 kilometrų, tačiau kai bus pasiektas perigėjus, šis atstumas sieks 356,761 kilometrus.
Beje, vasario mėnesio pilnatis šiauriniame pusrutulyje yra vadinama Sniego Mėnuliu, Alkio Mėnuliu, o pietų pusrutulyje Šuns Mėnuliu, Javų Mėnuliu, Eršketų Mėnuliu, Raudonuoju Mėnuliu ir pan.
Kita superpilnatis bus matoma kovo 21 d. ir tai bus jau trečias toks supermėnulis iš eilės. Ir paskutinis matomas supermėnulis, nes per šiuos metus patekės ir daugiau supermėnulių, tačiau jie nebus matomi, nes sutaps su jaunatimi, kuomet stebint iš Žemės Mėnulio paviršius negali būti matomas.
Kovo mėnesio superpilnatis šiauriniame pusrutulyje vadinama Sulos Mėnuliu, Gavėnios Mėnuliu, o pietiniame – Kukurūzų Mėnuliu, Derliaus Mėnuliu ir pan.
Anksčiau šiais metais pasaulis jau galėjo stebėti „Kruvinąją Vilko superpilnatį“, kuri taip pat atrodė didesnė ir ryškesnė nei įprastai.
Atgal
