Gamta
11.07. Vilniaus universitete lankysis vienas žinomiausių fosilinių pėdsakų tyrėjų pasaulyje
Lapkričio 8 d. į Vilniaus universitetą (VU) atvyks vienas žinomiausių fosilinių pėdsakų specialistų pasaulyje – Krokuvos Jogailaičių universiteto (Lenkija) profesorius Alfredas Uchmanas. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute jis skaitys paskaitą „Bestuburių fosiliniai pėdsakai kontinentinėse nuogulose“ (angl. „Invertebrate Trace Fossils in Continental Deposits“).
Pixabay.com nuotr.
Prof. A. Uchmanas Lietuvoje lankysis tarptautinio Lietuvos ir Lenkijos projekto tyrimų tikslais. Bendras VU ir Krokuvos Jogailos universiteto DAINA projektas (P-LL-18-59) „Ichnologiniai ir sedimentologiniai Europos smėlio juostos rytinės dalies vėlyvojo ledynmečio ir holoceno aplinkos pokyčių požymiai“ startavo šių metų rugsėjį. Vykdydamišį projektą Vilniaus ir Krokuvos universitetų mokslininkai siekia išsiaiškinti, kaip didžiulė sausa ir šalta smėlio juosta, kuri driekėsi nuo Atlanto vandenyno iki Dzūkijos, buvo apgyvendinta šiuolaikinių gyvūnų atsitraukiant paskutiniam didžiajam Europos apledėjimui prieš 12 tūkstančių metų.
Šaltas ledynų klimatas vidurio Europoje sukūrė panašias sąlygas, kaip dabartinės Gobio dykumos, bet ledynui tirpstant ir traukiantis susidarė palankus gyvybei vidutinio klimato kraštovaizdis. Pasak VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geologės dr. Eugenijos Rudnickaitės, iki šiol mažai kas yra žinoma apie šios atšiaurios aplinkos apgyvendinimo aplinkybes, nes smėlingose vietose yra labai prastos sąlygos skeletams ir kitoms fosilijoms išsaugoti.
„Kita vertus, ichnofosilijos (fosiliniai pėdsakai), kurias tyrinėja ichnologijos mokslas, yra gausiai išlikusios dirvožemiuose, palaidotuose kopų viduje. Pagal fosilinius pėdsakus galima pasakyti, kokie organizmai gyveno nagrinėjamoje aplinkoje, kokia buvo jų įvairovė ir dydis, koks buvo jų elgesio sudėtingumo laipsnis ir dar daugybę kitų dalykų“, – sakė viena projekto dalyvių dr. E. Rudnickaitė.
Per pastaruosius trisdešimt metų fosilinių pėdsakų tyrimai tapo labai svarbūs gyvybės ir Žemės evoliucijai pažinti. Pagal fosilinius pėdsakus geologai ir paleontologai atskleidžia, kaip atsirasdavo ir keisdavosi organizmų elgesys, kaip gyvūnai keisdavo jūrinius ir kontinentinius substratus ir kaip tai pakeisdavo globalius biogeocheminius ciklus ir klimatą, prognozuoja naudingųjų iškasenų telkinius ir gyvybės atsaką į globalius klimato ir jūros lygio pokyčius.
Atgal
