Gamta
10.25. Reikia aplinkai palankių pakaitalų
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako palaikantis ES iniciatyvą iki 2021 metų uždrausti plastikinius vienkartinius daiktus, kurie lengvai gali būti pakeisti kitomis alternatyvomis. Tačiau, anot jo, tai padaryti reikėtų atrandant aplinkai palankius pakaitalus, o ne ieškant tarpinių sprendimų.
Kęstutis Navickas
„Mes sakome, kad pirmas dėmesys turi būti vartojimo mažinimas - tai pakaitalų, aplinkai palankių, keitimas, neieškoti tarpinių, kombinuotų sprendimų. Kombinuotos pakuotės ir produktai yra tas segmentas, kuris nėra perdirbamas ir jo sutvarkymas yra deginimas arba deponavimas sąvartynuose. Tai yra pati blogiausia alternatyva ir mes to nepalaikome“, - sakė K. Navickas.
Pasak jo, norimi uždrausti daiktai (stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės) turi alternatyvų arba jie nėra tokie svarbūs, kad be jų pablogėtų žmonių gyvenimo kokybė.
„Vienas pavyzdžių yra balionams laikyti skirtas vamzdelis. Problema yra didelė, nes balionas turi dvi atskiras dalis: ilgą šiaudelį ir tvirtinančią dalį, kurią gyvūnai gali praryti. Mes sakome, kad neturi būti taikoma išimčių, ypatingai tiems produktams, kuriems yra alternatyvos arba, kurie nėra labai gyvybiškai svarbūs“, - akcentavo aplinkos ministras.
Direktyvoje, kurią palaikė Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, kalbama ir apie siūlymą prie aplinkos taršos mažinimo prisidėti ir tabako bei žvejybos įrankių pramonės sektoriams, nes cigarečių filtrai ir žvejybos įrankiai yra dažnos ir kenksmingos šiukšlės Europos vandens telkiniuose.
Tačiau K. Navickas sakė, kad bendras šių problemų sprendimo būdas dar nėra rastas, tačiau Aplinkos ministerija nuo to nesišalina.
„Nuorūkų aplinkosauginė problema yra didžiulė. Laukinė fauna jas praryja, kitas dalykas - lakiosios medžiagos, dervos išsiplauna į gruntą. Nėra šiandien bendro sprendimo, dar ieškoma varianto, kaip gali būti, bet mes nesišaliname, dalyvaujame aktyviai ir patys ieškosime sprendimų. Mažiausiai skausmingas yra sąmoningumo kėlimas“, - kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie žvejų pametamus įrankius, K. Navickas sakė, jog yra siūlymų įmonėms įvesti prievolę atsiskaityti už pamestus daiktus ir susimokėti už šiukšlių valymą.
„EK siūlo, kad įmonė pati atsiskaitytų už pamestus tinklus ir kompensuotų jūros dugno, jūros ekosistemos išvalymo sąnaudas“, - pažymėjo ministras.
Pasak jo, diskusija vyksta ir apie prievolę gamintojams bei importuotojams sutvarkyti iš jūrų ir vandenynų išplautas šiukšles.
„Čia gal Lietuvai nebūtų šokas, bet Viduržemio jūros valstybėms yra didelis rūpestis, nes kitoje jūros pusėje yra ES nepriklausančios šalys ir jos nėra labai ekologiškai sąmoningos. Jie skaičiuoja, kad jų gamintojams gali būti nepakeliama našta. Aš nežinau, koks bus bendras sprendimas, bet kažkas turi sumokėti už tas šiukšles, kurias mums išplauna jūra į pakrantę“, - teigė jis.
Praėjusią savaitę EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė direktyvai nuo 2021 metų ES uždrausti alternatyvų turinčius plastikinius daiktus.
Siūloma į draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą papildomai įtraukti ir itin lengvus plastikinius maišelius, produktus, pagamintus iš okso-degraduojančių plastikų bei greito maisto pakuotes iš polistireninio putplasčio.
Iki 2025-ųjų siūloma sumažinti plastikinių daiktų, kurie neturi lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat paskatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų įpakavimas.
Komiteto nariai taip pat sutarė mažinti taršą dėl tabako produktų, visų pirma - plastikinių cigarečių filtrų. Iki 2025 metų jų tarša turėtų sumažėti perpus, o iki 2030-ųjų - 80 proc., įsitikinę europarlamentarai.
Valstybės taip pat turėtų užtikrinti, kad per metus būtų surinkta bent pusė pamestų arba paliktų plastikinių žvejybos įrankių, o jų perdirbimo lygis iki 2025-ųjų pasiektų 15 proc.
EP už šį teisės akto projektą balsuos trečiadienį, spalio 24 dieną.
