Gamta
12.30. Kauno piliakalniai
Birutė Silevičienė,
LKRS ir valdybos narė
Architekto-dailininko Jono Lukšės leidinys „Kauno piliakalniai“ skirtas piliakalnių metams paminėti. Piliakalniai - baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo bei sąjūdžio įkvėpimo šaltinis.
Piliakalniai - baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis. Architekto-dailininko Jono Lukšės piešiniai
Miela ir džiugu, jog mano kraštietis architektas dailininkas J.Lukšė Kauno piliakalnius įamžino savo piešiniuose, išleisdamas naudingą leidinį.
„Senovėje apie juos buvo kurtos legendos, vėliau piliakalniuose ieškota Lietuvos stiprybės šaknų ilgose kovose su kryžiuočių ordinu. Dar vėliau piliakalniai tapo kaimo švenčių ir pasilinksminimų vietomis. Šiandien jie yra patys žinomiausi ir gražiausi Lietuvos archeologijos paminklai, saugomi ateities kartoms. Lietuvoje piliakalnių yra žymiaidaugiaunei kaimyninėse šalyse. Piliakalniai - tai seniausieji gynybiniai įtvirtinimai, gyvavę tūkstantmečius, nors piliakalnių tyrimai vykdomi jau beveik 200 metų. Ištyrinėta tik labai maža mūsų senos ir didingos istorijos dalelė.
Lietuva - piliakalnių kraštas. Tai mūsų senosios tvirtovės dažniausiai su medinėmis pilimis, kuriuose pavojų metu prisiglausdavo žmonės iš artimesnių gyvenviečių.
Pavergėjai sakydavo, kad norint lietuvius surusinti, reikia išnaikinti piliakalnius, kryžius ir dainas.
Šiandien piliakalniai įgijo kultūrinę, istorinę, mokslinę, pažintinę, auklėjamąją, estetinę, rekreacinę vertę. Šiuo metu yra žinoma apie 900 piliakalnių“ – taip piliakalnius pristato Gintautas Zabiela.
Jonas Basanavičius rašė: „Ant šitų kalnų galiu drąsiai sakyti jie sutvirtino mano lietuviškumą“.
Atminimo akmuo
Palemonas. Prie sutvarkyto Vieškūnų piliakalnio pastatytas atminimo akmuo, bylojantis, kad 1959 m. pastačius Kauno HE ir už-tvindžius Nemuną, Kauno marios nuplovė Žiegždrių, Rumšiškių, Guogų (Pilionos), Dovainonių, Pelekonių piliakalnius.
Varšvų (Lampėdžių) piliakalnis
Datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje buvo I tūkstantmečio pr. m. e. –XIII a.papėdės gyvenvietė,tyrinėta 1985, 1986 ir 1997 m. 1 km į pietryčius buvoII a. –XIV a.kapinynas, tyrinėtas1938-1941m.,1954 m. Tiesiant vakarinį aplinkkelį, 1986 m. gyvenvietės pėdsakai sunaikinti.
Aukštųjų Šančių (Aukštupis) piliakalnis
Datuojamas II tūkstantmečio pradžia – X a. Jis yra Aukštųjų Šančių dar nesukultūrintame ąžuolyne. Piliakalnis žvalgytas 1942, 1994 m. Kultūrinė vertė – archeologinė, kraštovaizdinė.
Pajiesio (Napoleono kalnas) piliakalnis
Datuojamas I tūkstantmečiu – IX-X a. Pietų ir Šiaurės papėdėse 1 ha plote yra senoji gyvenvietė, tyrinėta 1997 m. Aukštis 32-37 m. 1812 m. prancūzams žygiuojant į Rusiją, nuo šio piliakalnio Napoleonas stebėjo savo kariuomenės persikėlimą per Nemuną.
Marvelės (Marvos) piliakalnis
Datuojamas II-ojo tūkstantmečio pradžia. Šiaurinėje papėdėje (prie Marvos dvaro) buvo sena gyvenvietė. Tiesiant vakarinį aplinkkelį, apie 1986 m. buvo sunaikinti gyvenvietės pėdsakai ir evangelikų kapinės. Piliakalnio aukštis – 17-20 m.
Rengiant Marvos dvaro restauracijos projektą (arch.L.Aksamitauskas) 1991 m. buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai apatinėje Nemuno salpinėje teritorijoje.
Marvelės II (Noreikiškių) piliakalnius
Datuojamas II tūkstantmečio pabaiga – II tūkstantmečio pr. 2013 m. piliakalnį atrado Kauno Marių regiono parko biologas Giedrius Vaivilavičius. 2014 m. žvalgė archeologai A.Balčiūnas, A.Strazdas, A.Skrupkelis.
Rytų pusėje prie nuotekų valymo įrenginių archeologas Mindaugas Bertašius tyrinėjo Marvos II-ojo tūkst. pr. kapinyną.
Papėdėje – Gelgaudiškių g., viršuje – buvusi Karvelio dvarvietė.
Pakalniškių (Pilaitės) piliakalnis
Dvigubas piliakalnis su priešpiliu ir senovės gyvenviete. Datuojamas I tūkstantmečio pab. – II tūkstantmečio pr.
Nemuno slėnio valdovas Vaišvydas ant supilto kalno pastatė medinę pilį – geriausiai įtvirtintą gyvenvietę.
Aikštelė ir pylimo šiaurės vakarinė dalis nuo I-ojo pasaulinio karo išraustų apkasų apardyti.
Nuo 1959 m. šiaurinė papėdės dalis užlieta Kauno mariomis. Krantinė sutvirtinta rieduliais.
Lantainių (Lentainių) piliakalnis
I tūkstantmečio pab. – II tūkstantmečio pr. gyvenvietė datuojama XIV a. Tyrinėta 1911, 1938, 2001-2004 m. Į Pietryčius yra Radikių kapinynas.
Piliakalnis įrengtasNeriesdešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje.
Piliakalnį apardė1915m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota šiaurės vakarinio pylimo žemė (nukastas beveik visas pylimas), o pačioje aikštelėje dabar styro 4 m aukščio kauburys.
Eigulių piliakalnis
Datuojamas IX-XIV a., minimas 1379 m. Piliakalnyje stovėjo medinė pilis, kurią 1382.06.30 sudegino kryžiuočiai. Žuvo apie 40 pilies gynėjų.
Rytų ir Pietryčių piliakalnio papėdėje buvo sena gyvenvietė, tyrinėta 1997 m.
Rasta išsilaikiusių griaučių, geležinių radinių, puodų, šukių.
Tai vienas iš daugelio gynybinių įtvirtinimų, saugojusių Kauną nuo kryžiuočių.
XX a. pradžioje ant piliakalnio buvo pastatytas ilgalaikis kulkosvaidžių šaudymo lizdas. Iki šių dienų išliko tik jo likučiai.
Vieškūnų piliakalnis (Šuneliškių kalnas)
Piliakalnis žinomas Amalių vardu. Datuojamas XIV a. 1922 m. jį atrado mokytojas Dobilas Juška. Nuo piliakalnio į Šiaurės Rytus papėdėje buvo gyvenvietė. Piliakalnį tyrinėjo ir tvarkė 1997, 2002 m. B.Dakanis. G.Zabiela.
Piliakalnio papėdėje pastatytas paminklas Kauno marių nuplautiems piliakalniams – Žiegždrių, Rumšiškių, Guogų (Piliuonos), Dovainių, Pelekonių.
Nuoširdžiai dėkoju architektui-dailininkui Jonui Lukšei už dovanotą rinkinį „Kauno piliakalniai“.
Jūsų kruopštūs darbai padeda plėsti istorines žinias, džiugina širdį ir akis.
Linkiu Jums sveikatos ir prasmingų darbų ateinančiais metais!
Atgal
