Gamta
11.13. Seimo Kultūros komitetas rengia išvažiuojamąjį posėdį dėl ekstremalios Gedimino kalno situacijos
Susirūpinęs dėl Gedimino kalno būklės Seimo Kultūros komitetas pirmadienį rengia išvažiuojamąjį posėdį dėl ekstremalios Gedimino kalno situacijos.
Parlamentarai apžiūrės kalną, domėsis jo tvarkymo planais. Informaciją apie ekstremalią situaciją turėtų pateikti kultūros ir aplinkos ministrai, sostinės meras.
Nepavykstant susitvarkyti su Vilniaus simbolį - Gedimino kalną - kamuojančiomis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pagrindinių problemų šaltinis - ilgalaikė kalno nepriežiūra ir nedėkingi šiais metais vyravę orai.
Prezidentė sako, kad Vyriausybė turėtų imtis tinkamų priemonių ir pritaikyti jas prie naujų iššūkių.
"Rudenį Vyriausybė priėmė gana rimtus sprendimus, buvo skirta net 3 mln. iš valstybės rezervo, bet matant šių metų klimato situaciją, lietaus perteklių, matyt, reikia koreguoti tuos planus, juos intensyvinti, ir greitinti visus gelbėjimo darbus. Manau, kad gamta mus verčia pakeisti tuos planus, kurie buvo priimti rudenį, ir juos adaptuoti, pritaikyti prie naujų problemų ir iššūkių, ir, tikiuosi, Vyriausybė tai ir padarys", - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžoa, kad viskas, kas susiję su Gedimino kalno tvarkymu, nėra resursų klausimas. Todėl, aiškino Premjeras, visi reikalingi poreikiai bus patenkinti. "Kiek reikia, tiek lėšų bus skiriama", - aiškino S. Skvernelis.
Tai, kad darbai atrodo šiek tiek suvėlavę, aiškino S. Skvernelis, yra susiję su tuo, kad nepalankios gamtos sąlygos, tvarkant Gedimino kalną, kėlė grėsmę darbininkų gyvybei ir sveikatai.
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius tikina, kad šiuo metu Gedimino kalno problema yra kontroliuojama, o darbai nėra pradėti per vėlai. Nuo grafiko, anot viceministro, yra atsiliekama tik nevisą savaitę. Tam įtakos turėjo orai, neleidę nuo spalio 13 d. patekti į pietrytinį šlaitą.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Kernagis praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, siūlydami surengti komitetų bendrus klausymus.
Parlamentarai prašo imtis parlamentinės kontrolės ir organizuoti skubius bendrus klausymus dėl ekstremalios Gedimino kalno padėties, pasikviečiant kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę, kitų susijusių institucijų ir įstaigų bei visuomenės atstovus.
„Gedimino kalno griūtį galėčiau palyginti su esamos valdžios veikimu, kuomet sudaromos darbo grupės, paskelbta ekstremali padėtis, pinigai skirti, bet rezultato nėra - kalnas toliau slenka. Kol kas nematome ministrės Ruokytės-Jonsson atsakomybės prisiėmimo ir aiškių atsakymų visuomenei. Matyt, trūksta ir gilesnio bendradarbiavimo tarp visų susijusių institucijų", - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad situacija yra labai rimta ir reikia kuo skubesnių sprendimų ir sparčiau vykdyti darbus.
Meras pažymėjo, kad nors šiuo metu kalnas nepriklauso savivaldybės kompetencijai, tačiau jo nuomone, reikėtų skubesnių sprendimų.
"Reikia skubesnių sprendimų ir skubesnių darbų vykdymo. Mietas, be abejo, gali prisidėti, bet, kaip ne kartą esu konstatavęs, kad kalnas yra Kultūros ministerijos žinioje. Jeigu būtų nuspręsta perduoti miestui, tai, natūralu, spręstume, kokius greitesnius žingsnius daryti", - sakė R. Šimašius.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad šiuo metu Gedimino kalno deformacijos trūkiai, įplyšimai yra matomi visose kalno šlaitų pusėse. Tačiau geologas patikino, kad sustabdyti kalno eroziją yra įmanoma.
J. Satkūnas ragino nebesukti galvos dėl iškirstų Gedimino kalno medžių. "Medžių jau nebėra ir nebereikėtų galvoti, kas būtų buvę, jei medžiai stovėtų. Medžių likimą nusprendė medžių specialistai, jie įvertino jų būklę ir, matyt, buvo nuspręsta, kad jie nebetinkami augti šlaituose. Tikriausiai jie veikė kaip destruktyvus faktorius. Dabar turime imtis visų priemonių, jog kalnas būtų išsaugotas", - aiškino geologas
Lapkričio 3 ir 5 dienomis Gedimino kalne viena po kitos nuslinkus nuošliaužoms, kalnas lankytojams buvo uždarytas.
Rytiniame šlaite 24 m ilgio ir apie 20 m pločio nuslinkusi velėna atidengė laikančias konstrukcijas ir įgriuvo dalis paties pagrindinio tako dangos. Dėl Gedimino kalno būklės yra paskelbta ekstremali situacija.
