Gamta
10.03. Ateities sąvartynai – be plastiko
Rimantas Damanskis
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas
Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5 proc.) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant bendrąjį vidaus produktą. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 milijardus eurų, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. eurų. Būtent todėl EuPC (ES plastiko pramonės asociacijai) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius. Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.
Rimantas Damanskis
Pirma, šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigiję pažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.
Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.
Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė. Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus. Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90 proc. antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.
Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose. Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPCbei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, o įmonėms savo darbu pavyko prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.
Rugsėjo 19 d. ECP4 platformos ir LINPRA organizuotame projektų planavimo renginyje buvo ieškoma tarptautinių partnerysčių ir bendradarbiavimo galimybių tarp Lietuvos plastikų klasterio ir užsienio įmonių. Tiek verslo, tiek ir mokslo atstovams tokios iniciatyvos atveria platesnes galimybes jungtis į plastikų perdirbėjų, gamintojų ir net mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų tinklą, įgyvendinantį konkrečius projektus.
Pernai priimtas EuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“ jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.
Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsnių pereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojama gaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.
Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms. Tokios įmonės kaip „Terekas“ ar „Premeta“ turi puikiai išvystytus gebėjimus gaminti formas, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Tad tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka ir užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. eurų kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai. Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.
Apie organizacijas:
EuPC (European Plastic Converters) – Europos Sąjungos plastiko pramonės asociacija, kurios būstinė Briuselyje, atstovaujanti Europos plastiko produkcijos gamintojams, kurie panaudoja gryną plastiko žaliavą ir iš jos gamina naujus produktus. EuPC vienija 51 plastiko gamintojų sektoriaus asociaciją Europoje. EuPC misija – kurti palankią prekybos aplinką visiems plastikų pramonės atstovams Europoje. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA yra EuPC narė nuo 2016 metų.
LINPRA nacionaliniu ir tarptautiniu mastu atstovauja Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui, kurį sudaro daugiau nei 2000 įmonių, vienija inžinerinius klasterius, apjungiančius apie 300 įmonių, ir į bendruomenę buria virš 80 organizacijų, aktyviai veikiančių LINPRA darbo grupėse, komitetuose, forumuose, projektuose. 1993 m. įkurta asociacija – Lietuvos inžinerinės pramonės ambasadorė. Asociacijos vienijamų įmonių apyvarta kasmet siekia apie 3,2 mlrd. eurų. Šiam Lietuvos pramonės sektoriui per metus tenka 23 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugiau nei 70 proc. šios pramonės srities pagamintos produkcijos yra eksportuojama.
2015 m. susiformavusį Lietuvos plastikų klasterį šiuo metu sudaro 14 įmonių. Klasteris vienija Lietuvos kompanijas, dirbančias plastikų pramonės srityje ir bendromis veiklomis didina Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą bei skleidžia informaciją apie potencialą. Klasterio siekis – tapti patikima ir pripažinta plastikų pramonės įmonių sąjunga, kuri gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus, sukuriančius didelę pridėtinę vertę. Klasterio koordinatorius – LINPRA – dalyvauja plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformoje ECP4.
Atgal
