Gamta
06 27. R. Harms: skalūnų dujos - nebūtinas dalykas
Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos bendrapirmininkė Rebeka Harms (Rebecca Harms) teigia, kad skalūnų dujų gavyba neprisidės prie Europos Sąjungos iškeltų tikslų mažinti anglies dvideginio išmetimą į orą, tačiau, valstybėms nusprendus šias dujas išgauti, būtinas itin griežtas gamtos ir vandens išteklių reglamentavimas.
Pasak Žaliųjų frakcijos atstovės, iškastinio kuro vartojimo ir anglies dvideginio išmetimo mažinimas yra esminė pasaulio ir ES energetikos politikos prielaida, kovojant su klimato kaita ir siekiant energetinių inovacijų.
"Mano manymu, tai yra nebūtinas dalykas. Jeigu mes gerai apgalvosime visas alternatyvas, tų dujų tiesiog nereikės", - Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Harms.
Anot europarlamentarės, jeigu ES šalys vis dėlto apsispręstų išgauti skalūnų dujas, šis procesas turėtų būti griežtai reglamentuotas, siekiant apsaugoti vandens išteklius.
"Vandens išteklių atsargos mažėja. Kiek žinau jau net ir Lietuvoje atsiranda problemų, nes gruntinių vandenų lygis smunka, todėl reikia pasirūpinti, kad tie riboti ištekliai (vanduo) mūsų nepaliktų", - teigė R. Harms.
Balandį aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas informavo, kad skalūnų dujų žvalgybos konkursas Šilutės-Tauragės plote bus skelbiamas po 3 mėnesių, tačiau šių išteklių gavybos perspektyva priklausys nuo investuotojų susidomėjimo.
"Lietuvoje energetinė nepriklausomybė suprantama šiek tiek kitaip - daugiau kaip nepriklausomybė nuo rusiškų dujų, naftos. Europos supratimas yra daug daugiau pažengęs į priekį. Mes, turėdami daug daugiau energetinių išteklių, biokuro, tikrai gali šioje srityje labiau vystytis", - teigė europarlamentaras Bronis Ropė.
ES iki 2020 m. įsipareigojo bent 20 proc. sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, lyginant su 1990 m. Europos Komisijos parengtoje ES energetinio saugumo strategijoje iki 2030 m. numatoma ketvirtadaliu sumažinti dabar Bendrijoje suvartojamą energijos kiekį, taip pat diversifikuoti energetinių išteklių šaltinius - mažinti iškastinio kuro naudojimą ir diversifikuoti jų importo šaltinius, naudoti daugiau atsinaujinančios energetikos šaltinių.
Šiuo metu ES importuoja 53 proc. visos suvartojamos energijos - 85 proc. naftos, 67 proc. dujų, 41 proc. kietojo kuro ir apie 95 proc. urano. Iš Rusijos ES importuoja 35 proc. naftos, 26 proc. dujų ir 30 proc. visos Bendrijoje suvartojamos anglies. Šiems ištekliams įsigyti 28 ES narės per dieną išleidžia apie milijardą eurų.
