Gamta
06 23. Lapkričio 1 d. įsigalios naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas
Šių metų lapkričio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
Iki lapkričio 1 d. Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Juridiniai asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo turintys teisę teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, turi parengti ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti dokumentus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijoms gauti.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas iki šio įstatymo įsigaliojimo turintiems teisę teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas juridiniams asmenims arba motyvuotai atsisako jas išduoti.
Tokie juridiniai asmenys be geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas gali teikti iki jiems bus išduotos nurodytos licencijos arba motyvuotai atsisakyta jas išduoti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015 m. gegužės 1 d.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teikiamų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų, taip pat nuotekų transportavimo paslaugų bazines kainas nustato iki 2015 m. gegužės 1 d. Iki šio termino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kainomis, nustatytomis vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis.
Nauja įstatymo redakcija patikslinamas ir papildomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinis reglamentavimas, siekiant aiškiai reglamentuoti asmenų (savivaldybių, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių, vartotojų, kitų asmenų) santykius, atsirandančius išgaunant, naudojant, tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas.
Siekiama užtikrinti ekonomiškai pagrįstą LEZ įsisavinimą
Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir septynių lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti ekonomiškai pagrįstą laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įsisavinimą ir patobulinti mokesčių lengvatų taikymą laisvųjų ekonominių zonų įmonėms.
Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti, kad LEZ valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja LEZ teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. LEZ teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka galės būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu.
Nustatyta, kad kol nėra įsteigta LEZ valdymo bendrovė, LEZ teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, iki tol, kol zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti LEZ valdymo bendrovei.
LEZ teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, nustatytos žemės nuomos sąlygos turės būti ne blogesnės negu tos, kurios buvo nustatytos iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.
Naujomis nuostatomis taip pat siūloma nustatyti, kad statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, galės būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti zonos valdymo bendrovei.
Seimas taip pat nusprendė nenaikinti nuostatų, reglamentuojančių mokesčių lengvatas zonos įmonėms. Pelno mokesčio lengvatos taikomos ir laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami Pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
LEZ pagrindų įstatymo tikslas - sudaryti laisvojoje ekonominėje zonoje palankias mokesčių, muitų, valiutines ir finansines, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams steigti zonose tarptautinės prekybos, gamybos ir eksporto, finansų, mokslinę- techninę pažangą kuriančias ir diegiančias įmones bei organizacijas, skatinti užsienio investicijas, steigti naujas darbo vietas.
