Europos Sąjunga
2025.02.21.Europos Sąjunga pristatė veiksmus jūrinių kabelių saugumui didinti
Šiandien Helsinkyje (Suomija) vykdomoji Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen pristatė bendrą Europos Komisijos ir ES vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininkės pavaduotojos komunikatą dėl jūrinių kabelių saugumo ir atsparumo didinimo. Apie bendrą komunikatą Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė vasario 9 d. Vilniuje Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dienos renginyje. Komunikate pristatomos įvairios priemonės, kuriomis siekiama didinti šios ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą sprendžiant prevencijos, aptikimo, reagavimo, atkūrimo ir atgrasymo klausimus.
Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen teigė: „Reaguodama į didėjančią geopolitinę įtampą, ypač tokiuose regionuose kaip Baltijos jūra, Europos Komisija imasi ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų mūsų ypatingos svarbos jūrinių kabelių infrastruktūrą. Šiuo veiksmų planu žengiame svarbų žingsnį į priekį, kad sustiprintume jų saugumą. Norime užtikrinti, kad Europa būtų pasirengusi ne tik užkirsti kelią kabelių sabotažui, aptikti jo atvejus, bet ir aktyviai atgrasyti nuo bet kokių grėsmių ypatingos svarbos infrastruktūrai, būtinai mūsų ekonomikai ir kolektyviniam saugumui, į jas reaguoti.“
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Kaja Kallas teigė: „Šiandien nė viena gyvenimo sritis nėra apsaugota nuo grėsmių ar priešiško elgesio. Tą aiškiai rodo ir pastarojo meto išpuoliai prieš jūrinius kabelius. Tai gyvybiškai svarbi infrastruktūra, kuri padeda mums prisijungti prie interneto ir tekėti energijai ne tik tarp ES valstybių narių, bet ir tarp Europos ir daugelio kitų pasaulio regionų. Šiandien imamės veiksmų, kad apsaugotume kabelius, greičiau aptiktume grėsmes, joms pasirengtume ir kuo greičiau pašalintume žalą. Bet kuris asmuo, pripažintas atsakingu už sabotažą, turėtų būti atitinkamai nubaustas, be kita ko, taikant sankcijas. Taip pat reikia atgrasyti potencialius nusikaltėlius. Būtent tai šiandien ir siūlome.“
Už vidaus reikalus ir migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris teigė: „Tai, kad nagrinėjame galimus ES infrastruktūros sabotažo atvejus, rodo grėsmių, su kuriomis susiduria ES, rimtumą. Europos Komisija ir ES agentūros glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad padėtų joms numatyti tokias grėsmes ir joms pasirengti. Veiksmų planas, kuriuo siekiama geriau apsaugoti jūrinius kabelius, sustiprins mūsų pajėgumus užkirsti kelią kylančioms hibridinėms grėsmėms, jas nustatyti ir į jas reaguoti. Kova su hibridinėmis grėsmėmis ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga taip pat bus svarbūs būsimos vidaus saugumo strategijos elementai.“
Ryšių kabeliai jungia kelias Europos Sąjungos valstybes nares, salas su Europos Sąjungos žemynine dalimi, taip pat jie jungia Europos Sąjungą su likusiu pasauliu – taip perduodama 99 proc. tarpžemyninio interneto duomenų srauto. Jūriniai elektros kabeliai padeda integruoti ES valstybių narių elektros energijos rinkas, didina jų tiekimo saugumą ir tiekia jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją žemyninei daliai. Tačiau pastarąsias savaites ir mėnesius dėl su jūriniais kabeliais susijusių incidentų kilo pavojus, kad ES gali būti labai sutrikdytos esminės funkcijos ir paslaugos, o tai paveiktų kasdienį ES piliečių gyvenimą. Šia iniciatyva tiesiogiai reaguojama į šias grėsmes.
Bendru komunikatu siekiama padėti visoms ES valstybėms narėms, įskaitant Baltijos jūros regiono valstybes nares, kuriose su kabeliais susijusių incidentų labai padaugėjo. Pagrindinės priemonės yra šios:
· prevencija. Sugriežtinti jūrinių kabelių saugumo reikalavimus ir rizikos vertinimą, kartu teikiant pirmenybę naujų ir pažangiųjų kabelių diegimo finansavimui, sudarant sąlygas didesniam dubliavimui ir atitinkamai didesniam atsparumui;
· aptikimas. Stiprinti grėsmių stebėsenos pajėgumus kiekviename jūros baseine, pavyzdžiui, Viduržemio ar Baltijos jūrose, kad būtų galima susidaryti išsamų padėties vaizdą. Tai sudarys galimybes anksčiau įspėti ir veiksmingiau reaguoti;
· reagavimas ir atkūrimas. Didinti ES lygmens krizių valdymo sistemos veiksmingumą, kad būtų galima greitai reaguoti į incidentus, darančius poveikį jūriniams kabeliams, ir padidinti remonto pajėgumus, kad sugadinti kabeliai būtų greitai suremontuoti;
· atgrasymas. Užtikrinti, kad priešiškiems subjektams ir šešėliniam laivynui būtų tinkamai taikomos sankcijos ir diplomatinės priemonės, į hibridines kampanijas reaguoti visapusiškai pasinaudojant hibridinių priemonių rinkiniu. Tai taip pat apima „kabelių diplomatijos“ su pasauliniais partneriais skatinimą.
Šie strateginiai veiksmai papildo Jūrinių kabelių infrastruktūros ekspertų grupės, kurią sudaro ES valstybės narės ir ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), vykdomą darbą. Šiais veiksmais papildoma NATO vykdoma veikla ir remiamos nacionalinės ir regioninės pastangos, dar kartą patvirtinant Europos įsipareigojimą apsaugoti ypatingos svarbos jūrinę infrastruktūrą, kuri yra labai svarbi pasauliniams ryšiams ir energetiniam saugumui.
Tolesni veiksmai
2025 ir 2026 m. Europos Komisija ir ES vyriausioji įgaliotinė kartu su ES valstybėmis narėmis ir ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) palaipsniui įgyvendins konkrečius veiksmus. Tikimasi, kad iki 2025 m. pabaigos Europos Komisija ir ES vyriausioji įgaliotinė, be kitų veiksmų, parengs esamų ir planuojamų jūrinių kabelių infrastruktūros žemėlapį, koordinuotą jūrinių kabelių rizikos vertinimą, kabelių saugumo priemonių rinkinį, kuriame bus numatytos rizikos mažinimo priemonės, ir europinės svarbos kabelių projektų prioritetinį sąrašą.
ES ypatingos svarbos infrastruktūros saugumas taip pat bus svarbus būsimos vidaus saugumo strategijos elementas. Tolesnis darbas taip pat bus grindžiamas S. Niinistö ataskaita dėl to, kaip pagerinti Europos civilinį ir karinį pasirengimą ir parengtį.
Pagrindiniai faktai
Jūrinių kabelių infrastruktūros saugumas ir atsparumas buvo aptarti 2024 m. rekomendacijoje dėl saugios ir atsparios jūrinių kabelių infrastruktūros ir baltojoje knygoje „Kaip patenkinti Europos skaitmeninės infrastruktūros poreikius“. Siekdama įgyvendinti rekomendaciją, Europos Komisija įsteigė ekspertų grupę, sudarytą iš ES valstybių narių institucijų ir ENISA atstovų.
ES aktyviai dirba įvairiose srityse, siekdama skatinti kibernetinį atsparumą ir apsaugoti savo piliečius bei įmones nuo kibernetinių grėsmių vis labiau skaitmeninėje ir susietoje Europoje. Sausio mėn. pradėtas įgyvendinti ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetinio saugumo veiksmų planas, kuriuo siekiama šalinti išskirtines grėsmes, su kuriomis susiduria šis sektorius.
Europos Komisija taip pat tęsia darbą, susijusį su ypatingos svarbos fizinės ir kibernetinės infrastruktūros atsparumo atnaujintos teisinės sistemos įgyvendinimu pagal Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo ir Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvą. Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo siekiama stiprinti ypatingos svarbos subjektų atsparumą įvairioms grėsmėms, įskaitant gamtinius pavojus, teroristinius išpuolius, vidaus subjektų keliamą grėsmę ar sabotažą.
TIS 2 kibernetinio saugumo sistema nustatoma vienoda teisinė sistema, kuria užtikrinamas kibernetinis saugumas 18 ypatingos svarbos sektorių visoje ES, o valstybės narės raginamos apibrėžti nacionalines kibernetinio saugumo strategijas ir bendradarbiauti su ES tarpvalstybinio reagavimo ir vykdymo užtikrinimo srityje. Šios priemonės taikomos kartu su 2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojusiu Kibernetinio atsparumo aktu – pirmuoju ES teisės aktu, kuriuo nustatomi privalomi kibernetinio saugumo reikalavimai produktams, kuriuose yra skaitmeninių elementų. Europos Komisija pagal Kibernetinio solidarumo aktą taip pat sukūrė Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, kuriuo stiprinamas ES solidarumas ir koordinuojami veiksmai siekiant aptikti didėjančias kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus, jiems pasirengti ir veiksmingai į juos reaguoti.
Atgal
