Europos Sąjunga
2023.10.05.Europos Komisija pradeda tyrimą dėl subsidijuojamų elektromobilių iš Kinijos
Europos Komisija oficialiai pradėjo antisubsidijų tyrimą dėl iš Kinijos importuojamų elektrinių transporto priemonių su baterijomis (angl. battery electric vehicles (BEV)). Atliekant tyrimą pirmiausia bus nustatyta, ar BEV vertės grandinės Kinijoje gauna naudos iš neteisėto subsidijavimo ir ar dėl šio subsidijavimo ES BEV gamintojams daroma arba gali būti padaryta ekonominė žala. Jei abu šie teiginiai pasitvirtintų, atliekant tyrimą bus išnagrinėtos galimos priemonių pasekmės ir poveikis elektrinių transporto priemonių su baterijomis importuotojams, naudotojams ir vartotojams ES. Remdamasi tyrimo išvadomis Europos Komisija nustatys, ar nustatytos nesąžiningos prekybos praktikos poveikio pašalinimas nustatant antisubsidinius muitus iš Kinijos importuojamos elektrinėms transporto priemonėms su baterijomis atitinka ES interesus.
Atliekant šį tyrimą, apie kurį rugsėjo 13 d. pranešime apie Europos Sąjungos padėtį (SOTEU) paskelbė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, bus laikomasi griežtos, ES ir PPO taisykles atitinkančios teisinės procedūros, kad visos susijusios šalys, įskaitant Kinijos vyriausybę ir bendroves ir (arba) eksportuotojus, galėtų pateikti savo pastabas, įrodymus ir argumentus.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Elektrinių transporto priemonių sektoriaus potencialas Europos konkurencingumo ateityje ir žaliosios pramonės lyderystės srityse yra didžiulis. ES automobilių gamintojai ir susiję sektoriai jau investuoja ir diegia inovacijas, kad visapusiškai plėtotų šį potencialą. Radę įrodymų, kad jų pastangas apsunkina rinkos iškraipymai ir nesąžininga konkurencija, imsimės ryžtingų veiksmų. Tai darysime visapusiškai laikydamiesi ES ir tarptautinių įsipareigojimų, nes Europa laikosi taisyklių tiek savo teritorijoje, tiek visame pasaulyje. Šis antisubsidijų tyrimas bus išsamus, sąžiningas ir pagrįstas faktais.“
Vykdomasis pirmininkės pavaduotojas ir už prekybą atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis sakė: „Elektrinės transporto priemonės su baterijomis yra labai svarbios žaliajai pertvarkai ir mūsų tarptautiniams įsipareigojimams mažinti išmetamo CO2 kiekį. Todėl visada palankiai vertinome pasaulinę konkurenciją šiame sektoriuje, nes tai reiškia didesnį pasirinkimą vartotojams ir daugiau inovacijų. Tačiau konkurencija turi būti sąžininga. Importuojami gaminiai turi konkuruoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir mūsų pramonės gaminiai. Svarbiausias šio tyrimo žodis yra sąžiningumas: konsultuosimės su visomis susijusiomis šalimis ir griežtai laikysimės vidaus ir tarptautinių taisyklių. Tikimės visapusiško visų susijusių šalių bendradarbiavimo. Rezultatas bus pagrįstas faktais.“
Europos Komisijos iniciatyva pradėtas tyrimas
Europos Komisija šį tyrimą pradėjo savo iniciatyva (ex officio), surinkusi pakankamai įrodymų, kad pastaruoju metu padidėjęs pigių subisidijuojamų elektrinių transporto priemonių importas iš Kinijos į ES kelia ekonominę grėsmę ES elektromobilių pramonei.
ES pramonė nepateikė oficialaus skundo su prašymu pradėti procedūrą, tačiau ES antisubsidijų taisyklėse nustatyta, kad ES pramonės prašoma bendradarbiauti atliekant ex officio tyrimą.
Remiantis teisiniais reikalavimais pagal ES ir PPO taisykles, prieš paskelbiant pranešimą apie tyrimo inicijavimą su Kinijos vyriausybe buvo surengtos atitinkamos konsultacijos.
Procedūra ir tolesni veiksmai
Šiandien paskelbtame pranešime apie tyrimo inicijavimą apibendrinami teiginiai ir paaiškinama procedūra, kurios bus laikomasi siekiant nustatyti galimą subsidijavimą, kuris keltų grėsmę ES pramonei.
Tyrimas bus baigtas per ne daugiau kaip 13 mėnesių nuo jo inicijavimo. Jei būtų teisiškai pagrįsta, per 9 mėnesius nuo tyrimo inicijavimo gali būti nustatyti laikinieji antisubsidiniai muitai, o galutinės priemonės turi būti nustatytos ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo laikinų priemonių nustatymo arba per 13 mėnesių nuo tyrimo inicijavimo.
ES sutarė dėl naujų migracijos taisyklių: atvykėlius turės priimti visos narės
Europos Sąjungos (ES) valstybės trečiadienį susitarė dėl paskutinės taisyklių dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų dalies, kitais metais dėl šių taisyklių bus balsuojama ir jos taps įstatymu.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Ispanija sakė, kad ambasadoriai pasiekė susitarimą dėl paskutinio likusio įstrigusių reformų teksto. 27 šalių ambasadoriai sudarė susitarimą Briuselyje, kai Italija ir Vokietija paskutinę minutę išsprendė ginčą dėl migrantus Viduržemio jūroje gelbėjančių labdaros organizacijų. ES tikslas – iki kitų metų birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų paversti reformas įstatymu. „Šiandien žengėme didžiulį žingsnį į priekį esminiu ES ateičiai klausimu“, – sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska. „Dėl šiandienos susitarimo esame geresnėje padėtyje iki šio semestro pabaigos pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu dėl viso prieglobsčio ir migracijos pakto“, – sakė jis.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinasas pavadino tekstą „paskutine trūkstama paketo grandimi“ ir paragino ES valstybes bei parlamentą dabar pratęsti įstrigusias derybas, kad tai taptų įstatymu. „Laikas senka, – sakė M. Schinasas. – Mums reikia sudaryti paktą prieš europiečiams einant balsuoti.“
Per kitą ES politikos ciklą parlamente gali įvykti politinis poslinkis dėl keliose ES šalyse iškilusių dešiniųjų partijų, be to, Vengrija ir Lenkija paeiliui pirmininkaus ES. Įgyvendinus naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą, būtų mažinamas spaudimas vadinamosioms priešakinių linijų šalims, tokioms kaip Italija ir Graikija, dalį atvykėlių perkeliant į kitas ES valstybes. Šalys, prieštaraujančios prieglobsčio prašytojų priėmimui, tarp jų Lenkija ir Vengrija, privalės sumokėti toms, kurios priima migrantus.
Drauge Europos Sąjunga sieks paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, kad prieglobsčio gauti negalintys migrantai būtų grąžinti į savo kilmės ar tranzito šalį, maksimalus migrantų sulaikymo laikas pasienio centruose būtų ilgesnis nei dabartinis, siekiantis 12 savaičių. Vengrija ir Lenkija nesutinka Paralyžius šiuo klausimu kėlė vis didesnį nusivylimą bloke, patiriančiame didėjančią nelegalią migraciją. Neseniai į Italijos Lampedūzos salą atvykę tūkstančiai prieglobsčio prašytojų iš Afrikos akivaizdžiai paskatino kuo greičiau įgyvendinti naująją politiką. Vienas tikslų – kad ES šalys veiktų išvien, jei staiga susidurtų su dideliu prieglobsčio prašytojų antplūdžiu, kaip atsitiko 2015–2016 m., kai atvyko šimtai tūkstančių migrantų, daugiausia nuo karo bėgusių sirų.
ES valstybių narių susitarimui reikėjo tik šalių daugumos pritarimo, tad Lenkijos ir Vengrijos pasipriešinimas susitarimo nesužlugdė. Šios dvi šalys atvirai kritikavo pastangas priversti jas priimti migrantus arba už juos sumokėti. Lenkijos valdančioji dešinioji partija imigracijos klausimą pavertė svarbiausiu prieš šį mėnesį vyksiančius rinkimus ir tą pačią dieną rengia referendumą šiuo klausimu. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto trečiadienį dar kartą pasisakė prieš reformas. „Raginame Briuselį nedelsiant nutraukti šią migracijos politiką“, – pareiškė jis. Pasipiktinimas dėl migracijos bus ryškus ir per dvi dienas vyksiantį ES lyderių viršūnių susitikimą, ketvirtadienį prasidėsiantį Ispanijos Granados mieste.
