EKONOMIKA
2024.08.07.Verslas dūsta negalėdamas investuoti
Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Kas mums trukdo sėkmingai ir greitai įlieti RRF pinigus į Lietuvos ekonomiką?
Kad vėluojame – akivaizdu, juk tai pinigai, kurie buvo skirti atsigauti po pandemijos ir kuriuos didžiąja dalimi panaudoti teks iki 2026 metų. Ir kad jau tiek vėlavome, turėtume galvoti apie maksimalų tos ribos atitraukimą, kitos valstybės taiko net 12 mėnesių atidėjimą.
O tuo metu, kai subsidijų dalis jau dirba mūsų ekonomikoje, pretenduoti į paskolas Lietuvos verslas gavo galimybę šių metų vėlyvą pavasarį. Sąlygos atrodė ne itin palankios, bet paraiškos 1 mlrd. Eurų buvo užpildytos per 10 dienų.
.jpg)
Be investicijų nebus nei transformacijos, nei aukštos pridėtinės vertės
Ką tai rodo? Tai rodo, kad verslas dūsta. Dūsta, neturėdamas prieigos prie pinigų ir negalėdamas investuoti.
Vis dar labai brangūs energetikos kaštai ir vis dar infliacijos padarinių (dabar Lietuvoje ji jau faktiškai normalizavosi) be atvangos auginami atlyginimai graužia Lietuvos pramonės lėšas, kurios galėtų būti nukreipiamos investicijoms.
O be tų investicijų nebus nei transformacijos, kuri atpigintų energijos kaštus ar sumažintų jos poreikį, nei aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, kurios natūraliai, o ne valdžios nurodymais keltų darbuotojų atlyginimus. Štai toks užburtas ratas.
Ir man neramu, nes to ekonominio dusulio fone matau, kaip mes visur VĖLUOJAME, ir kalbu ne tik ir ne tiek apie Lietuvą. Vėluojame didinti palūkanas, po to vėluojame jas mažinti, nereaguojame į aiškius didelės dalies euro zonos ekonominės stagnacijos signalus ir tada stebime nedžiuginančias rinkų reakcijas.
Kalbu ir apie ECB, ir apie FED, ir apie euro zonos valstybių bendro ekonominės vizijos neturėjimą.
Ir tai nėra tušti žodžiai: tos vizijos nebuvimas tolina planus turėti bendrą kapitalo ir energetikos rinką, kas iš tiesų leistų Lietuvai visai kitomis sąlygomis konkuruoti eksporto rinkose.
Atgal
