EKONOMIKA
2024.07.31. Lietuvos ekonomikos raida geresnė nei tikėtasi
.jpg)
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Produkcijos pardavimus didino daugelis aukštesnės pridėtinės vertės apdirbamosios gamybos veiklų. Šių metų antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį ūgtelėjo 4,5 proc. Nors daugiau kaip pusę augimo lėmė gan dideliu pardavimų svyravimu pasižyminti naftos perdirbimo veikla, pagamintos produkcijos pardavimai augo daugelyje pagrindinių apdirbamosios gamybos veiklų ir gana panašia apimtimi prisidėjo prie pagamintos produkcijos padidėjimo. Mažesni nei ankstesnį ketvirtį pagamintos produkcijos pardavimai užfiksuoti tik maisto ir gėrimų gamybos, tekstilės ir drabužių siuvimo veiklose. Nemenkos dalies apdirbamosios gamybos veiklų pardavimų apimtis šiuo metu viršija prieš rusijos karą Ukrainoje ir energijos krizę fiksuotą lygį arba yra jam artima. Tačiau reikšmingų sunkumų vis dar patiria medienos ir baldų gamyba, chemijos pramonė, šių veiklų pardavimai tebėra 20–30 proc. mažesni, nei buvo prieš rusijos karą Ukrainoje.
Tačiau apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos dėl ateities yra mažiau palankios, nei buvo pirmąjį pusmetį. Europos Komisijos skelbiamas apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis neleidžia tikėtis, kad artimiausią ketvirtį apdirbamoji gamyba augtų tokiu sparčiu tempu kaip pirmąją šių metų pusę. Po reikšmingo pagerėjimo metų pradžioje įmonių gamybos lūkesčiai prastėjo ir šių metų birželio mėn. buvo žemiausio lygio nuo praėjusių metų rudens. Toks gamybos lūkesčių prastėjimas sietinas su vis dar neatsigaunančiais užsakymais užsienio rinkose. Pavyzdžiui, euro zonos – didžiausios Lietuvos prekybos partnerės - pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing manager‘s index) liepos mėn. sudarė 50,1 ir tik nežymiai viršijo 50 punktų ribą, kuri skiria ekonomikos augimą nuo nuosmukio. Naujausi duomenys rodo, kad euro zonoje pramonės sunkumai tebesitęsia, o paslaugų sektoriaus aktyvumas blėsta. Šios nepalankios tendencijos slopina įmonių samdos lūkesčius bei nepalankiai veikia prekių ir paslaugų paklausą.
Po stabtelėjimo metų sandūroje statybos sektoriaus aktyvumas vėl auga, tačiau tolesnė plėtra nebus tolygi. 2024 m. balandžio–gegužės mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo beveik 4,0 proc. didesnė nei pirmąjį ketvirtį. Didesnė statybos apimtis fiksuota visuose pagrindiniuose segmentuose – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyboje, inžinerinių statinių statyboje. Europos Sąjungos fondų lėšų srautai ir valdžios sektoriaus investicijos turėtų palaikyti inžinerinių statinių statybos darbų apimtį. O pastaraisiais ketvirčiais reikšmingai išaugusi išduotų leidimų negyvenamajai statybai apimtis leidžia tikėtis aktyvesnės šio tipo statinių statybos. Tačiau gyvenamųjų pastatų statybos apimtis, tikėtina, artimiausiais ketvirčiais mažės. Tai sietina su jau kurį laiką mažėjančiu pradėtų statyti pastatų plotu ir nedidėjančiu leistų statyti pastatų plotu.
Palanki padėtis darbo rinkoje ir gyventojų optimizmas skatina vartojimo atsigavimą. 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, padidėjo 0,8 proc. ir buvo beveik 4 proc. didesnė nei prieš metus. Atsižvelgus į kainų pokyčius, antrąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta jau buvo šiek tiek didesnė nei 2022 m. pirmąjį ketvirtį, prieš prasidedant energijos kainų šokui. Vėl atsigaunantį gyventojų išlaidų augimą galima sieti su nustojusiomis sparčiai kilti kainomis, vis dar palankia padėtimi darbo rinkoje bei gerėjančiomis namų ūkių nuotaikomis. Tai sudarė sąlygas vis sparčiau didėti namų ūkių perkamajai galiai ir turėjo teigiamos įtakos norui vartoti. Pavyzdžiui, šių metų viduryje vartotojų nuomonė dėl tinkamumo esamu metu įsigyti didesnių pirkinių – baldų, buitinės technikos ar kitų panašių prekių – buvo geriausia nuo 2022 m. pradžios. Apskritai namų ūkių nuotaikos šių metų viduryje yra geriausios nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Bene optimistiškiausiai nuo duomenų skelbimo pradžios namų ūkiai vertina savo finansinės būklės pokyčius per artimiausius 12 mėn., toliau gerėja lūkesčiai dėl ekonomikos ir nedarbo raidos, o finansinės padėties vertinimas tebėra itin palakus.
Rinkos paslaugų sektoriaus aktyvumo augimas stabtelėjo. Remiantis šių metų balandžio–gegužės mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis, ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų sektoriaus pardavimai buvo šiek tiek mažesni nei pirmąjį ketvirtį, tačiau tebebuvo 7,4 proc. didesni nei prieš metus. Pardavimai reikšmingiau nepadidėjo daugelyje paslaugų sektoriaus veiklų, o reikšmingiausias krytis fiksuotas nekilnojamojo turto operacijų veikloje. Iš paslaugų sektoriaus veiklų itin palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugas teikiančios įmonės, jų pardavimai jau kurį laiką auga sparčiu tempu. Po gana pesimistiškų nuotaikų metų pradžioje paslaugų įmonių lūkesčiai atsigauna. Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis šių metų birželio mėn. pakilo iki bene metus nematyto lygio. Palankesnes įmonių nuotaikas lėmė gerėjanti esama įmonių padėtis ir pozityvesni lūkesčiai dėl paklausos raidos artimiausiais mėnesiais. Šis nuotaikų pasikeitimas itin ryškus transporto ir saugojimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Tiesa, lūkesčiai išlieka žemiau istorinio vidurkio, o sektoriaus plėtra priklausys ir nuo to, kaip sparčiai atsigaus šlubuojanti pramonė ir prekyba pagrindinėse eksporto rinkose.
Lietuvos ekonomikos augimo tendencija artimiausiais ketvirčiais neturėtų keistis. Ją turėtų labiausiai skatinti augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos. Vis didesnį namų ūkių vartojimą palankiai veiks sparčiai tebeaugsiančios gyventojų pajamos, nedaug didėsiančios kainos, geros namų ūkių nuotaikos. Palengva atsigaunančios, tačiau ne taip sparčiai, kaip anksčiau tikėtasi, pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos sudarys sąlygas didesniam eksportuojančiojo sektoriaus aktyvumui. Tai kartu su tebegausėsiančiomis Europos Sąjungos fondų lėšomis ir augančiais valdžios sektoriaus užsakymais palankiai veiks investicijų raidą, jos taip pat turėtų didėti.
Atgal
