Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų. Gyventojams taip pat mažai rūpi, kiek papildomų milijonų valstybė investuos į saulės ar mėnulio elektrines, nes nemirti iš bado ir nesušalti norisi dabar.

Ar pastebėjote kaip sumažėjo kainos restoranuose sumažinus PVM tarifą viešojo maitinimo paslaugoms nuo 21% iki 9%? Tik negalvokite, kad jums trūksta pastabumo, nes jos tiesiog nesumažėjo (kaip netikėta!). Nepaisant 2021 m. liepos 1 d. sumažinto PVM tarifo (nuo 21% iki 9%), kainos restoranuose ir kavinėse per pusmetį išaugo 6%, o metinis augimas jau siekia daugiau nei 8% (žr. grafiką). Tiesa, restoranai aukso kalnų ir nežadėjo, nes teigė, kad dėl PVM lengvatos restoranuose kainos mažės tik šiek tiek, nes papildomas lėšas restoranai panaudos skoloms dengti bei darbuotojų atlyginimams kelti. 

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Pasaulinis augimas šiais metais „smarkiai sulėtės“, o visame pasaulyje sparčiai plintantis koronaviruso omikron variantas gali dar labiau pasunkinti padėtį ir padidinti darbo jėgos trūkumą bei tiekimo grandinių trikdžius, pranešė Pasaulio bankas.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl. IPO). Kokios tai turėjo reikšmės investuotojams ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį šiais metais?

Naujas Covid-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai menkos įtakos gyventojų išlaidų įpročiams. Nepaisant rudenį fiksuoto minimalaus gyventojų išlaidų augimo sulėtėjimo, metų pabaigoje šalies gyventojai išleido daugiau, nei kada nors anksčiau. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo net trečdaliu didesnės nei prieš metus ir pasiekė visų laikų rekordą. 

Ar žinojote, kad iš visų kadaise Sovietų Sąjungai priklausiusių šalių tik trys (Lietuva, Latvija ir Estija) šiuo metu gali džiaugtis demokratija?

Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų centriniais bankais dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Dvynių projekte, kuriuo siekiama sustiprinti Moldovos finansų sektoriaus priežiūrą, valdyseną ir rizikos valdymą, priartinti juos prie ES standartų ir padėti įgyvendinti su finansų sektoriumi susijusias ES ir Moldovos asociacijos sutarties nuostatas.

Prabėgo jau beveik pusšimtis metų nuo tos dienos, kai doleris buvo atrištas nuo aukso standarto. Jau pusšimtį metų grąža iš jūsų įdirbio, išlieto prakaito, prie kompiuterio išvarvintų akių, sunkiai išstenėtų diplomų ir paaukštinimų yra tiesiog pastovus, nekintantis dydis, kai visas technologinis progresas, visa žmonijos sukuriama gerovė, prie kurios pats prisidedate, atitenka investuotojui.

Beveik dveji pandemijos metai šalies gyventojams atnešė ir didžiulių sukrėtimų, ir naujų finansinių įpročių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, gyventojų santaupos augo vidutiniškai trečdaliu, ir sukauptą turtą žmonės ėmė aktyviau auginti jį investuodami. Neliko nuošalyje ir finansinės apsaugos klausimai – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo du kartus.

Vyriausybės žadami 6 mln. eurų, skirti padėti Kinijos spaudimą patyrusiam verslui rasti naujų prekybos partnerystės krypčių, nėra reikšminga parama, tačiau turėtų padėti įmonėms surasti naujų rinkų, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Anot jo, diversifikacija gali būti sėkminga, jei Lietuvos bendrovės turės pakankamai lėšų rengti individualius susitikimus ir samdyti vietinį verslą išmanančius konsultantus.

Statistikos departamento ir Lietuvos banko išankstiniais trečio šių metų ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje buvo teigiamas ir sudarė 146,5 mln. EUR. Augusios reinvesticijos (526,5 mln. EUR) atsvėrė skolos priemonių (330,5 mln. EUR) ir nuosavybės (49,5 mln. EUR) sumažėjimą. Ataskaitiniu laikotarpiu didėjo investicijos Lenkijos (192,5 mln. EUR), Honkongo (103,6 mln. EUR), Nyderlandų (61,8 mln. EUR) ir Estijos (57,6 mln. EUR), o labiausiai mažėjo Liuksemburgo (–408,5 mln. EUR) kapitalo įmonėse.

Vyriausybės žadami 6 mln. eurų, skirti padėti Kinijos spaudimą patyrusiam verslui rasti naujų prekybos partnerystės krypčių, nėra reikšminga parama, tačiau turėtų padėti įmonėms surasti naujų rinkų, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Anot jo, diversifikacija gali būti sėkminga, jei Lietuvos bendrovės turės pakankamai lėšų rengti individualius susitikimus ir samdyti vietinį verslą išmanančius konsultantus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio–lapkričio mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 651,7 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per vienuolika šių metų mėnesių buvo 2 905,3 mln. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 3 557,0 mln. eurų deficitą. 2021 metų centrinės valdžios sausio–lapkričio pajamos buvo 14 887,5 mln. eurų, išlaidos – 15 198,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 341,6 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Vyriausybė pritarė dar dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

Lietuvai susiduriant su itin sparčiu vartotojų kainų augimu, daugiausiai nulemtu energetinių išteklių pabrangimo, šalies darbdaviai įžvelgia ir dar vieną papildomą veiksnį, kuris gali prisidėti prie toliau didėjančios infliacijos.  Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad nuo kitų metų daugiau nei dešimtadaliu, iki 730 eurų didinama minimali alga (MMA) lems, jog verslininkai išaugusius įmonių kaštus bandys atsverti didindami produktų kainas. Jis pažymi, kad įmonių produktyvumas pastaraisiais metais šalyje neaugo taip sparčiai kaip darbuotojų algos.

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus spartesnis nei numatyta rugsėjį ir sieks 4,8 proc. Augimas išliks spartus ir kitąmet – numatoma 3,7 proc. siekianti ūkio plėtra. Lyginant su rugsėjo vertinimu, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje numatomas spartesnis nedarbo lygio mažėjimas ir ženklesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas tiek šiems, tiek ir ateinantiems metams.

Nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, naujų viruso atmainų ir judėjimo ribojimų, lyg iš giedro dangaus atsiradusi migrantų krizė pasienyje, o galiausiai ir seniai regėtas aukštumas pasiekusi infliacija – šie metai tikrai nesuteikė galimybių atsipalaiduoti. Visgi nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika augo pavydėtinu tempu, o vartojimo lygis, eksporto apimtys, atlyginimai ir gyventojų sukauptos santaupos mušė naujus rekordus. Tuo tarpu baimes dėl augančio nedarbo pakeitė daug kam anksčiau nematyta gero gyvenimo krizė – kai trūko ne pirkėjų ir pinigų, bet galinčių ir norinčių tas prekes pagaminti. 

Lapkritį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,8 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 0,5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – padidėjo 1 proc.). Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 25 proc. (nepašalinus –12,9 proc.), odos ir odos dirbinių gamybos – 17,3 proc. (nepašalinus – 20,2 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 6 proc. (nepašalinus – 2,3 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 4,5 proc. (nepašalinus – 20,5 proc.), drabužių siuvimo produkcija – 3,1 proc. (nepašalinus – 9,9 proc.).

Prabėgo jau beveik pusšimtis metų nuo tos dienos, kai doleris buvo atrištas nuo aukso standarto. Jau pusšimtį metų grąža iš jūsų įdirbio, išlieto prakaito, prie kompiuterio išvarvintų akių, sunkiai išstenėtų diplomų ir paaukštinimų yra tiesiog pastovus, nekintantis dydis, kai visas technologinis progresas, visa žmonijos sukuriama gerovė, prie kurios pats prisidedate, atitenka investuotojui.