Lietuvos piliečiai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko "Nordea" Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas.

80 proc. Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o praradę darbą 49 proc. lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius. Vertinant kaimyninių šalių situaciją, santaupų ateičiai turi 76 proc. apklaustų Estijos ir 68 proc. Latvijos gyventojų. Tris mėnesius ar ilgiau netekę pajamų išgyventų 43 proc. Estijos ir 44 proc. Latvijos gyventojų.

"Nordea" taupymo produktų vadovo Viktoro Ivanovo teigimu, tyrimas rodo, kad finansinis stabilumas lietuviams yra viena svarbiausių vertybių. 

"Net 92 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje sakė, kad taupyti yra svarbu. Latvijoje ir Estijoje ši dalis buvo 7-8 proc. mažesnė. Įdomu ir tai, kad 56 proc. lietuvių, paklaustų, kaip išleistų netikėtai loterijoje laimėtus 10 tūkst. eurų, atsakė, kad juos taupytų", - tyrimo rezultatus komentavo V. Ivanovas. 

Tiesa, kitaip nei kaimyninių Baltijos valstybių gyventojai, taupydami ateičiai lietuviai labiau mėgsta konkretumą, jie rečiau nei estai ir latviai taupo finansiniam stabilumui, o dažniau - turėdami konkretų tikslą: būsto, automobilio įsigijimą, vaikų mokslą ar svajonės, pavyzdžiui, egzotinės kelionės, įgyvendinimą.

Kaip pastebi V. Ivanovas, skirtingas Baltijos šalių gyventojų požiūris į asmeninius finansus matomas ir renkantis taupymo įrankius. Lietuviai kur kas dažniau nei latviai ar estai santaupas laiko grynaisiais pinigais arba investuoja į gyvybės draudimą ar trečiosios pakopos pensijų fondus. 

Neatsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos nestabilumą, 62 proc. respondentų Lietuvoje tiki, kad per artimiausius penkerius metus jų pajamos didės. 

Internetinę apklausą visose Baltijos šalyse šių metų balandį atliko UAB "Omnicom Media Group".