Būstas
04 11. Liftas, civilinis kodeksas ir valdininkų veikos
Dr. Kazys Serbenta
Lietuvos profesinės saugos lygos pirmininkas
Dr. Juozas Misevičius
Lygos Kalbos ir terminijos skyriaus pirmininkas
Liucija Borusevičienė
Lygos Atstovavimo ir kompleksinės ergonteisinės
paramos skyriaus teisininkė
Doc. dr. Algimantas Mieldažys
Aleksandro Stulginskio universitetas
Igoris Manzurovas
Advokatas
Visiems yra žinoma, kad be liftų daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose namuose neįmanomas normalus, kokybiškas gyvenimas pagyvenusiems, ligotiems, turintiems fizinę negalią žmonėms. Miestiečio buitis neįsivaizduojama be įvairių transportavimo priemonių naudojimo. Tai ne tik prabangos, bet ir būtinybės dalykas.
Galima sakyti, kad liftas kaip ir, pavyzdžiui, automobilis, pagal pavadinimą visiems suprantamas objektas. Juo lifto savininkas teikia žmonių ir/ar daiktų transportavimo paslaugą analogiškai kaip ir taksi savininkas. Čia skiriasi tik transportavimo (gabenimo) kryptis, atstumas ir transportavimo priemonės valdymo būdas. Paprastai taksi (automobiliu) žmonės ir daiktai gabenami horizontaliai, o liftu – vertikaliai. Automobilius betarpiškaivaldovairuotojai, o liftus – dažniausiai patys jais besinaudojantys asmenys. Tačiau liftų darbą automatizuotu būdu kontroliuoja dispečeriai, kurių darbo vietos gali būti ir kituose namuose, nes despečerinės aptarnauja po keletą gyvenamųjų namų, kuriuose yra liftai.
Šiuo būdu liftų darbą reguliuoja ir prižiūri dispečerinių punktų darbuotojai. Liftų kabinose yra specialaus ryšio su jais priemonės. Nuspaudus užrašu nurodytą mygtuką, galima pasikalbėti, pranešti apie lifto gedimą, iškviesti pagalbą. Yra liftų, kuriuos valdo ir jų darbą tiesiogiai reguliuoja liftininkai (palydovai). Tai savitas liftų, esančių, pavyzdžiui, ligoninėse, specializuotose įmonėse, statybvietėse, eksploatavimo būdas.
Kadangi lifto kabina juda nustatytomis dviem priešingomis viena kitai kryptimis standžiomis kreipėmis varomaspecialių elektros energiją naudojančių mechaninių jo dalių, todėl lifto veikimo principai labiau panašūs į bėgiais judančio, elektros energija varomo traukinio, tramvajaus negu į automobilio, kuris gali važiuoti tinkamu važiavimui horizontaliu paviršiumi bet kuria kryptimi.
Plačiau nenagrinėsime lifto, kaip technikos srities įrenginio, ir į jį pagal paskirtį bei mechanines savybes panašių kitų techninių objektų sandarą ir veikimą atskleidžiančių dalykų, nors pagal straipsnio pavadinimą tema kompleksinė. Mūsų tikslas – pateikti skaitytojams jų gyvenimui reikšmingą informaciją apie dar nežinomus, nevisiškai atskleistus dalykus, susijusius su liftų faktinių savininkų veikomis, jų ekonominiais padariniais daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų atžvilgiu, taip pat apie šių savininkų globėjus ir šioje srityje vykdomą įteisintą korupciją.
Kita vertus, jau pateikti technikos objektų nors ir elementarūs palyginimai turi esminės reikšmės tų objektų, ypač lifto, savininko konstatavimo prasme ir su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis. Tik tokiu objektų priklausomybės sugretinimo būdu galima padaryti tinkamas logines išvadas, kurios yra vertingos kovoje su butų ir kitų patalpų savininkų mulkinimu, jų pinigų prievartavimu valdininkų sudarytoje keblioje situacijoje, kurioje gudriai manipuliuojama įstatymais, ypač Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Civiliniu kodeksu (toliau – CK).
Neplėtodami lifto techninės srities klausimų, šiuo atveju privalome pasakyti, kad liftas, skirtingai negu automobilis, traukinys ar tramvajus, yra didesnio pavojingumo įrenginys. Jis dėl to registruojamas vadinamajame Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Šią registravimo funkciją atlieka įstatymų nustatyta tvarka LR Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI). Pažymėtina, kad nurodytas registro pavadinimas yra netinkamas, nes gamtoje viskas potencialiai pavojinga, ne tik įrenginiai, kaip negyvosios gamtos objektai, bet ir subjektai, priklausantys gyvajai gamtai, tarp jų ir žmonės. Tačiau šis registro pavadinimas įteisintas mūsų valstybės Seimo priimtais įstatymais ir kitų valstybės tarnautojų, taip pat ministrų įsakymais. Mus, specialistus, dažnai stebina vadinamojoje „teisinėje valstybėje“ ne tik menkaverčiai, nepagrįsti įstatymai, bet ir vyriausybės, teisėtvarkos institucijų priimami prieštaraujantys formaliajai logikai ir gamtos dėsniams įvairūs nutarimai, potvarkiai, ypač teismų sprendimai. Jie dažniausiai pagal rūšis pavadinami konkrečių institucijų vardu priimtais teisės, norminiais aktais, netgi įvairiais visokiausių dalykų aprašais.
Tačiau faktiškai tų aktų autoriai yra konkretūs valdininkai, kurie už savo veikas paprasčiausiai nebūna atsakingi, nors teisingumas vykdomas pagal jų labui sukurtus įstatymus. Čia tinka posakis: nors ir neteisinga, tačiau teisėta! O socialinio teisingumo, reikalingo piliečiams, jų gerovei ir valstybei, apskritai nėra. Galima suprasti, kad to mūsų Tėvynėje ir nereikia, kad taip turi ir būti, nes, kaip skelbiama, tai atitinka Europos standartus.
Kad skaitytojui neatrodytų, jog išsakyti teiginiai grindžiami emocijomis, toliau nagrinėjama tema nurodysime apie tai konkrečius faktus ir įrodymus.
Visų įstatyminių teisės normų tekstų neišdėstysime, kadangi šis straipsnis yra ribotas, tik paminėsime kai kurių įstatymų pavadinimus ir jų dalis (straipsnius). Be to, pabaigoje nurodysime kontaktinius duomenis, kad būtų galimybė šia tema konkrečiais klausimais pasiteirauti, gauti konkrečios informacijos bei specialistų konsultacijų.
Jau išdėstytu konkrečiu klausimu kritikos pradžia – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, kurį galima rasti leidinyje „Valstybės žinios“ arba LR Seime, internete.
Toliau pasisakysime dėl kito svarbaus įstatymo – LR CK 4.82 straipsnio turinio ir jo neteisingo supratimo, konkrečiais atvejais netinkamo taikymo bei juo manipuliavimo. Šio konkretaus klausimo esmė tokia. Nurodytame LR CK straipsnyje yra parašyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Būtent šiuo straipsniu tariamai vadovaujantis gudručių valdininkų jau senokai pradėtas butų savininkų apiplėšinėjimo verslas, kuris ypač suklestėjo pastaruoju laikotarpiu, kai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose masiškai pradėta keisti liftus, nes suėjo jų tarnavimo 25 metų terminas. Nepaisoma, kad daugelis liftų dar tinkami naudoti, kad kai kuriuos jų reikia tik nežymiai remontuoti. Kadangi valdininkai, taip pat teisininkai ir kai kurie teisėjai sąmoningai ar nesąmoningai neskiria įrangos nuo įrenginio – lifto, kuris, kaip jau minėjome, pagal galiojančius norminius teisės aktus, saugos srities standartus, specialias taisykles ir kt. yra didesnio pavojingumo įrenginys, todėl VDI registruojamas minėtame valstybės registre. Pagal to registro nuostatus lifto registravimui reikalingus dokumentus, tarp jų lifto techninį pasą, pateikia lifto savininkas. Gyvenamuosiuose namuose esančių liftų savininkas dažniausiai šio įrenginio registravimo pažymoje yra nurodomas konkretus namo administratorius. Tai konkreti uždaroji akcinė bendrovė, pavyzdžiui, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Namų priežiūros centras“ ir kiti privatūs juridiniai asmenys.
Todėl vien šis faktas patvirtina aplinkybę, kad minėtas LR CK straipsnis šiuo atveju neturi būti taikomas, juolab kad jame žodžio „liftas“ nėra ir kad lifto, kaip didesnio pavojingumo įrenginio, savininkas nėra ir negali būti butų ir kitų patalpų savininkai, kurių konkrečiais atvejais laiptinėje būna 30 ir daugiau, o liftas tik vienas ir jo savininkas yra (gali būti) taip pat tik vienas asmuo.
Nors visiems šis klausimas pakankamai aiškus, tačiau tie savivaldybių paskirti administratoriai (UAB) reikalauja iš butų ir kitų patalpų savininkų mokėti už šių bendrovių (administratorių) nupirktus naujus liftus ir jų sumontavimą buvusių senų liftų vietoje. Svarbu ir tai, kad reikalaujama tų mokesčių suma būna netgi 2 – 3 kartus didesnė už faktinę lifto ir jo sumontavimo kainų sumą.
Pažymėtina, kad tie namų administratoriai per liftų eksploatavimo 25 ir daugiau metų laikotarpį iki jų pakeitimo naujais už žmonių ir/ar jų daiktų transportavimo paslaugos suteikimą iš butų, esančių 3-iame aukšte ir aukščiau esančiuose namo aukštuose, savininkų yra surinkę mokesčių sumas, už kurias galima nupirkti ir sumontuoti mažiausiai po 2 naujus liftus.
Tačiau jie visiškai nepagrįstai reikalauja iš butų savininkų, kad jie sumokėtų tiems administratoriams už jų įsigytus liftus, kuriais jie teikia butų savininkams minėtą paslaugą.
Štai čia ir natūraliai atsiranda atsakymas į klausimą, dėl ko pateikėme pirmiau minėtą lifto, taksi ir traukinio palyginimą. Atsakymą pailiustruosime tokiais logiškais praktiškais pavyzdžiais. Taksi vairuotojas, suteikęs žmogui paslaugą – jį su bagažu parvežęs iš oro uosto į namus, pagal nustatytą paslaugos kainą (tarifą) pateikia kasos čekį ar kitokį dokumentą, pagal kuriame nurodytą paslaugos sudėtį ir kainą žmogus, pasinaudojęs ta paslauga, sumoka taksi vairuotojui – automobilio savininkui jo nurodytą pinigų sumą ir paprastai padėkoja. Neįsivaizduojama ir būtų nesuprantama, jei tas automobilio savininkas dar paprašytų iš pavežėto keleivio sumokėti papildomai mokestį už, pavyzdžiui, automobilio padangų nusidėvėjimą, sunaudoto kuro kiekį, neseniai atliktą automobilio remontą ar naujo automobilio pirkimą ir kitas jo išlaidas, kad galėtų teikti taksi paslaugą. Analogiškai būtų absurdiška reikalauti mokėti greta mokesčio už bilietą važiuoti konkretų atstumą traukiniu papildomą mokestį už traukinio (vagono) nusidėvėjimą, sunaudotą dėl to elektros energiją. Tai kiekvienam žmogui (keleiviui) savaime suprantama ir aišku, nereikia ir ekonomisto ar buhalterio išsilavinimo.
Taigi tai, kas visiems aišku ir suprantama, kažkodėl nesuprantamus ir absurdiškus reikalavimus mokėti už lifto pakeitimą nauju lifto savininkas, pavyzdžiui, minėta bendrovė UAB „Karoliniškių būstas“, savo sąskaitose pateikė jos administruojamų namų butų ir kitų patalpų savininkams, gyvenantiems netgi 1-ame namo aukšte (jie juk liftu nesinaudoja ir apskritai jis jiems nereikalingas), mokėti mokesčius už naują liftą ir jo sumontavimą.
Tuo būdu vykdomas akivaizdus piliečių turto (pinigų) prievartavimas. Tai yra neteisėta, be kita ko, turinti nusikaltimo požymių, veika. Kai kurie butų savininkai, sužinoję apie minėtus faktus, t.y. apie konkrečių liftų faktinį savininką ir faktinę liftų priklausomybę, atsisakė minėtam administratoriui mokėti pinigus už jo nupirktą ir sumontuotą naują liftą. Tačiau administratorius (lifto savininkas) UAB „Karoliniškių būstas“ dėl to pateikė ieškinį teismui.
Šioje situacijoje paaiškėjo ir kitų, susijusių su korupcija, dalykų. Pasirodo, tie administratoriai, kuriuos paskiria miesto savivaldybės, priklauso vienai sistemai „Rubikon“ ir pasipelnymo tikslu vieningai veikia konkretaus miesto, pvz., Vilniaus mastu. Kaip žinome, Vilniuje yra ministerijos ir kitos teisėtvarkos institucijos, su kurių pareigūnais administratorius galimai sieja bendri savanaudiški interesai.
Informavimo priemonėms paviešinus apie piliečių pasipriešinimą dėl administratorių plėšikavimo už liftų remontą ir naujų sumontavimą konkrečiais atvejais, LR aplinkos ministerijos specialistai, tarp jų „atsirašinėjimo meistras“ Vytautas Jonaitis ir kiti, parengė minėto LR CK 4.82 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame greta nurodytos „kitos įrangos“ šiame straipsnyje įrašė žodį „liftai“. Tačiau Lyga dėl to pateikė pastabų ir pretenzijų. Ji raštu paprašė, kad ministerija pagrįstų tą įstatymo normos keitimo projektą. Lygos vadovas taip pat žodžiu tuo klausimu kalbėjo su ministru gerb. Kęstučiu Trečioku ministerijoje jo priėmimo metu. Tik po to ministerija atsisakė tą įstatymo pakeitimo projektą teikti Seimui, nes, be kita ko, minėtam projektui nepritarė ir LR teisingumo ministerija. Ir tai dar tik valdininkų organizuotų neteisėtų veikų šioje lifto istorijoje pradžia.
Lietuvos piliečių, butų ir kitų patalpų savininkų mulkinimo ir plėšikautojų – namų administratorių gelbėjimo veiklą suaktyvino šiuos administratorius paskyrusi Vilniaus miesto savivaldybė ir jos Administracija. Šioje veikloje aktyviai pasireiškė konkretūs pareigūnai, valstybės tarnautojai, tarp jų: Aplinkos ir energetikos departamento direktorius Virginijus Dastikas, Būsto renovavimo skyriaus vedėja Stasė Kvederienė, specialistas Romualdas Sukackas ir kiti, kurie netgi parengė ir V. Dastikas pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2014 11 20 raštą Nr. A51-100596/14(3.3.10.1-EM4), kuriame pateikti specialūs išaiškinimai ir nurodymai 30-čiai Vilniaus mieste veikiančių administratorių, tarp jų jau minėtoms dviems bendrovėms. Rašte taip pat pateikti ne tik minėto CK straipsnio išaiškinimai, bet ir pateisinimai administratorių, kurie reikalauja iš butų savininkų mokėti mokesčius už šių administratorių nupirktus ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose sumontuotus naujus liftus.
Dėl to butų savininkai, gavę nurodyto savivaldybės rašto kopijas, pateikė Vilniaus miesto savivaldybei kolektyvinį pareiškimą, kuriuo pareikalavo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją apie neteisingą minėto CK straipsnio teksto aiškinimą, atsižvelgus į žodžio „įranga“ valstybine lietuvių kalba faktinę reikšmę ir jos nepagrįstą tapatinimą su terminu „liftas“.
Pareiškėjai jau gavo Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos 2015 02 13 raštą Nr. A-51-16251/15-(3.3.10.2-EM4), kurį pasirašė Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis Administracijos direktorių Jonas Urbanavičius. Raštą parengė specialistė Zina Keršienė.
Pažymėtina, kad šiame atsakomajamame į kolektyvinį butų savininkų pareiškimą rašte nurodyta, jog minėtame ankstesniame savivaldybės 2014 11 20 rašte specialistai pateikė tik savo nuomonę ir jų paaiškinimai negali būti oficialus teisės aktų (suprantama, ir nurodyti LR CK 4.82 straipsnyje)išaiškinimas.
Todėl pareiškėjai, surinkę dėl to papildomai kitų įrodymų, kreipsis į naująjį Vilniaus miesto merą ir naujai paskirtą Administracijos direktorių, kad būtų paneigti minėtame kolektyviniame pareiškime išdėstyti savivaldybės 2014 11 20 rašte esantys tikrovės neatitinkantys duomenys bei informacija ir kad būtų atlyginta dėl to jiems savivaldybės valdininkų padaryta žala.
Be to, minėti tie 2 savivaldybės raštai pateikti teismui kaip įrodymai byloje pagal UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovams – butų ir kitų patalpų savininkams, kurie atsisakė šiai UAB mokėti pinigus už jos nupirktą liftą ir jo sumontavimą name, kuriame yra atsakovų butai.
Pagal namo, esančio A.P.Kavoliuko g. Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinio pareiškimą Lietuvos profesinės saugos lyga parengė Kompleksinės specialistų komisijos išvadas, kurios kaip svarbus nepaneigiamas ir nenuginčijamas įrodymas taip pat pateiktas teismui minėtoje byloje apie tai, jog butų ir kitų patalpų savininkai nėra ir negali būti lifto savininkas.
Apie bylos nagrinėjimą ir priimtą teismo sprendimą šiuo klausimu skaitytojams pranešime kitame straipsnyje tame pačiame laikraštyje.
Dėl to iš anksto dėkojame laikraščio redakcijai ir skaitytojams už atsiliepimus bei pasisakymus šiame straipsnyje išdėstytais klausimais.
Mūsų el.p. [email protected]; tel. 867466948.
Atgal
