Būstas
11 25. Nuoširdus ačiū…
Birutė Silevičienė
Bėga mėnesiai, nesulaikomai keičiasi metų laikai. Stebi aplinką, žmones, gėriesi jų darbais, puoselėjamu grožiu, ir širdyje džiaugiesi, kad labai dažnai sutinki nuoširdžių ir atvirų žmonių.
Šiandieną norėčiau padėkoti UAB „Stebulė“ nuoširdiems darbuotojams, labai gražiai tvarkantiems Peteliškių, S.Batoro, Filaretų ir kitas teritorijas.
Vasara nelepino jų vėsa, dirbdavo anksti rytais ar po pietų, kai ne taip smarkiai kaitindavo saulė.
Rudenį darbų daug. Šaltukas pakanda medžių lapus, jie krenta žemėn, o šį „auksą“ kiekvieną dieną tekdavo grėbti, krauti į krūvas ir laukti, kada išveš į sąvartyną. Gaila jų įdėto darbo, kuomet vėjas vėl išnešioja lapus po išgrėbtus plotus, vėl tenka kovoti su vėjo išdaigom. Gerai, kai lietutis palynoja, tada lapai susiguli krūvose.
Matau, kaip šie žmonės vėl vaikšto su grėbliais ir maišais po teritoriją, džiaugiasi, kad gražiai žaliuoja kalnas.
Artėju prie namų. Darbininkai draugiški ir mandagūs, pasikalbame, nusišypsome – kiek nedaug reikia žmonėms, tik gero žodžio ir padėkos. Jie to nusipelnė, dirbdami negailėdami savo jėgų.
Laiptai veda į kalną. Juos kruopščiai ir greitai nuvalo žiemą, kad žmonės saugiai nueitų iki autobuso. Anksti keliasi, valo sniegą, barsto laiptus, gatves, kiemus. Kartais sukaitę sėdasi ant laiptų pailsėti. Neiškenčiu ir geranoriškai pasakau: „Vyrai, reiktų pasitiesti kartono, juk galite susirgti. Kodėl nesaugote savęs? Jūs šeimai ir visuomenei reikalingi sveiki, branginkite savo sveikatą - tai pats didžiausias turtas ir laimė“.
Dažnai pastebiu, kad ir išeiginėmis dienomis šie vyrai tvarkosi savo valdose. Paklausti „kada ilsitės?“ – atsako, žiūrėdami į dangų. Suprask, žmogau, kad pailsėsim, kai ateis laikas, o kol gyvi esam, privalome judėti ir džiaugtis, kad turime tėvynę, darbą, ir tikimės čia nugyventi savo gyvenimus geresniame rytojuje.
Vyrai pasidžiaugia gera ir nuoširdžia jų darbų vadove ponia Rita. Supranta jos rūpestį atliktais darbais džiuginti žmonių širdis ir išgirsti žodelį „ačiū“. O mums gera sporto aikštelėje susėdus po ąžuolu ar klevu paskaityti knygą, pasikalbėti su kaimynais. Kiekvienas žmogus vertas dėmesio, visai nesvarbu, kokį jis darbą dirba. Pakalbinkite juos ir suprasite – ir jie skaito knygas, laikraščius, lankosi parodose, teatre, kiek leidžia šeimos biudžetas.
Linkiu mūsų rajoną tvarkantiems vyrams geros sveikatos, laimės ir Kalėdų senelio dovanų! Mes džiaugiamės Jumis, ačiū už jūsų darbą!
Atgal
