Asmenybės
03 12. Artėjant prie pustrečio šimto
„Lietuvos Aido“ vyriausias redaktorius Algirdas Pilvelis
„Lietuvos Aide“ bendradarbiauja nemažas būrys žurnalistų, mokslininkų, įvairių profesijų garbių asmenų. Jų straipsniuose skaitytojai randa pasididžiavimą savo krašto istorija, lietuvybės puoselėjimo akcentus, jų mintys skatina dvasingumą.
Viena iš tokių bendradarbių – istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė, kurios pirmasis straipsnis „Lietuvos Aide“ pasirodė 1994 m. ir buvo skirtas savo dėstytojui profesoriui Broniui Dunduliui; antrasis straipsnis, išspausdintas po metų – 1995-aisiais, buvo skirtas šviesios atminties profesorei Pranei Dundulienei. Tais pačiais metais „Lietuvos Aide“ publikuoti dar trys straipsniai, skirti dr. Juozui Girniui, Antanei Kučinskaitei, minint jos 80-metį, ir „Aušros“ – pogrindžio laikraščio (1975–1988 m.) jubiliejui.
Po ilgos pertraukos – 2001 m. „Lietuvos Aide“ išspausdintas dr. A. Vasiliauskienės straipsnis, skirtas kun. Antanui Milukui, dar po poros metų – platus nekrologas prof. Adolfui Damušiui.
Nuo 2004-ųjų prasidėjo dr. Aldonos Vasiliauskienės nuolatinis bendradarbiavimas „Lietuvos Aide“. Pateiksime statistiką: 2004 m. išspausdinti 6 straipsniai; 2005 m. – 35; 2006 m. – 25; 2007 m. – 18; 2008 m. – 17; 2009 m. – 15; 2010 m. – 39; 2011m. – 25; 2012 m. – 32 ir jau šiais 2013-aisias metais – 8... tad iš viso mūsų laikraštyje išspausdinti 228 dr. Aldonos Vasiliauskienės įvairios tematikos straipsniai.
Jos tyrinėjamoje tematikoje ir publikuotuose straipsniuose galima išskirti dvi pagrindines kryptis: Lietuva ir Ukraina.
Straipsniai ukrainietiška tematika
Didelis dėmesys skiriamas ukrainiečiams: Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, Lietuvoje ir Ukrainoje jam organizuotoms konferencijoms (6 straipsniai), Šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolynui Lucke ir ten besidarbuojantiems vienuoliams (2), Rytų (Graikų) apeigų katalikų (unitų) Šventosios Šeimos kongregacijos seserims (1); atskleistas Šiaulių universiteto indėlis stiprinant ryšius su vienuoliais bazilijonais (2).
Rašyta apie Lietuvoje beveik mėnesį „viešėjusį“ Padėkos kryžių iš Ukrainos, šio Piligriminio kryžiaus iniciatorių ir piligriminių kelionių organizatorių Vitalijų Sobolivskį.
Tyrinėtoja dr. A. Vasiliauskienė „Lietuvos Aido“ skaitytojus supažindina su Ukrainos Rytų apeigų garbiais kunigais, vienuoliais: šv. Juozapatu (2), kun. Vasiliumi Zinko OSBM, vysk. Volodymyru Sterniuku, dvasininku, mokslininku, menininku Dimitrijumi Blažejovskiu (1). Nelikę nuošaly ir pasauliečiai mokslininkai, politiniai veikėjai, rašytojas Tarasas Ševčenka (4) ir pirmąsyk Vilniuje jam suorganizuotas festivalis „Taraso aušros“ (1), Aleksiejus Bogoliubovas (1), ukrainietis, Lietuvos pilietis Evhen Konovalecas (1), Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė gydytoja Natalija Šertvytienė.
„Lietuvos Aide“ publikuotuose A. Vasiliauskienės straipsniuose detalizuoti renginiai Ukrainos ambasadoje, Vilniaus ukrainiečių draugijoje, Švč. Trejybės parapijoje (12), apžvelgta Vilniaus ukrainiečių draugijos 20 metų veikla, dėmesio skirta ir Ukrainos istoriniams įvykiams paminėti (2).
Dr. Aldona Vasiliauskienė, porą metų dirbusi Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete, ir dabar nuolat kviečiama į ten organizuojamus renginius, mokslines konferencijas: skaito pranešimus, dalyvauja diskusijose. O grįžusi į Lietuvą „Lietuvos Aido“ skaitytojus supažindina su Ukrainoje vykstančiomis tarptautinėmis mokslinėmis konferencijomis, simpoziumais, kongresais (5). Daug rašo apie Lvovo Religijų istorijos muziejaus (bei kitų muziejų) veiklą, jų organizuotus renginius (6). Mokslininkės dėka, ne vienas Ukrainos mokslininkas dalyvavo Lietuvoje vykstančiose konferencijose (2), o ji surado galimybių mokslininkų grupelei nuvykti į konferenciją Kijeve (1).
Labai svarbu, kad Lietuvos skaitytoją tyrinėtoja A. Vasiliauskienė supažindina su ukrainiečių išleistais mokslo darbais. Jos pastangomis Lietuvoje supažindinta su Petro Škrabiuko studija, skirta bazilijonų vienuolynui („Krechivas: žemiški ir dangiški keliai“, Lvovas: Misionierius, 2002, 414 p.);Bogdano Jakimovičiaus monografija „Ivanas Franko – leidėjas: knygotyros bei šaltynotyros aspektai“ (Lvovas, 2006, 692 p.); Lvovo universitete anglų kalba išleista monografija „Kur slepiasi galimybės. Kaip organizuoti verslą Ukrainoje“ ir vienu jos autorių – Andrijumi Diduchu.
Rašyta apie ukrainiečių dailininko Nestoro Kizenkos darbų parodą LR Seime.
A. Vasiliauskienė yra supažindinusi su Ukrainoje įsikūrusių lietuvių draugijų veikla (2), Romos katalikų bažnyčia Kijeve (1), apžvelgusi Bazilionų vidurinės mokyklos (Šiaulių r.) veiklą ir jos ryšius su ukrainiečiais - dvasininkais bei pasauliečiais (3).
Dr. Aldona Vasiliauskienė rašo apie besikuriantį ukrainistikos centrą – Skapiškyje (Kupiškio r.) (1).
Dr. Aldonos Vasiliauskienės darbai apie Lietuvos asmenybes, įvykius
„Lietuvos Aido“ bendradarbė dr. A. Vasiliauskienė daug dėmesio skiria Lietuvoje dirbantiems ar jau šviesios atminties dvasininkams: kan. Antanui Balaišiui, buvusiam Miežiškių klebonui Kostui Balsiui, mons. Petrui Baltuškai (3), kun. Juozui Čepėnui (2), kun. Feliksui Ereminui (2), kun. Kazimierui Girniui, mons. Jonui Juodeliui, kan. Stanislovui Krumpliauskui, kun. Albinui Pipirui, vysk. Justinui Staugaičiui, kan. Povilui Svirskiui, kan. Adolfui Sabaliauskui – Žaliai Rūtai (2),kan. Broniui Šlapeliui, kun. Broniui Žilinskui.
Rengiantis prel. Mykolo Krupavičiaus palaikų perlaidojimui Lietuvoje „Lietuvos Aido“ skaitytojams 2006 m. ji pateikė daug įvairios medžiagos, o perlaidojus prelatą rašė apie atliktus darbus įamžinant prel. M. Krupavičiaus vardą (11).
Ypatingą dėmesį mokslininkė dr. A. Vasiliauskienė skiria Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui: jo gyvenimui, veiklai, charakterio bruožams atskleisti, jo vardo įamžinimui pažymėti (12). Rašoma apie Vladimirą (prie Kliazmos), kurio centrale (kalėjime) mirė arkivyskupas M. Reinys. Atskleistos pastangas ir pasidžiaugta rezultatais įamžinant Vladimire M. Reinio atminimą (10). Pateikti ir M. Reinį pažinojusių žmonių atsiminimai (Angelės Viburytės-Braknienės, Jono Juodvalkio).
Dėmesio skirta ir kitiems Dievo tarnams kun. Alfonsui Lipniūnui (2) ir Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei (7).
Dr. A. Vasiliauskienės straipsniuose primintos iškilios Lietuvos asmenybės: Lietuvos piliečiu tapęs šveicaras Juozas Eretas (Joseph Ehret) pabrėžta jo darbų svarba Lietuvai (4). Paminėtini ir vėliau parašyti straipsniai, skirti profesoriams Pranei ir Broniui Dunduliams (3), dr. Edvardui Kriščiūnui, Kazimierui Tamošiūnui. Ji rašė ir apie Adolfo Ramanausko-Vanago ir Prano Markūno vardų įamžinimą.
„Lietuvos Aido“ bendradarbė dr. A. Vasiliauskienė parašė straipsnių ir apie Lietuvių katalikų mokslo akademiją (LKMA) bei jos narius: prof. kun. Antaną Liuimą SJ (2), pirmąją moterį LKMA garbės narę dr. Antanę Kučinskaitę (2), filosofą dr. Juozą Girnių, kultūrinių tiltų tarp lietuvių išeivijoje ir tėvynėje statytoja Mariją Bareikaitę-Remienę, dr. Stasį Antaną Bačkį, prof. Angelę Vyšniauskaitę, gydytoją Albiną Šmulkštį, prof. Praną Dovydaitį, dr. prel. Juozą Prunskį, jau minėtą prof. Adolfą (1) ir Jadvygą (3) Damušius.
Dr. Aldona Vasiliauskienė – pirmoji Lietuvos katalikių moterų sąjungos garbės narė negalėjo nerašyti apie moteris katalikes, tad ji atskleidė moters katalikės šimtmečio kelią Lietuvoje, nušvietė ir Šiaulių katalikių moterų veiklą.
Keletą metų (iki mokyklos uždarymo) kuravusi Rietavo „Aušros“ katalikiškos vidurinės mokyklos organizuotas jaunųjų istorikų konferencijas, apie jas „Lietuvos Aide“ parašė porą straipsnių.
Tyrinėtoja dr. A. Vasiliauskienė, remdamasi archyviniais dokumentais, ne vieną straipsnį yra paskyrusi Lietuvos bažnyčioms, jų istorijai: Duokiškio Šv. Onos, Utenos Kristaus Žengimo į dangų, Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapijai; kitoms šventovėms, pavyzdžiui, Jūrėje LEU doc. dr. Juozo Banionio statomai, o vėliau ir pastatytai Dievo Gailestingumo koplyčiai (3); svarbiems Lietuvos Bažnyčios įvykiams (Lietuvos bažnytinės provincijos 80-mečiui, naujų kunigų įšventinimui). Ji neišleido iš akių ir renginiųbažnyčiose bei parapijų salėse: Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, renginių ir švenčių Seirijuose, Daugailiuose (2), Utenoje (2), Šiauliuose, uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“ susitikimo Vilniuje.
Mokslininkės tyrinėjimo plotmėje ir Lietuvos vienuolijos (Šv. Kazimiero seserų kongregacija; Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregaciją (Popiežiaus teisių) (1) ir jos vienuolė Dalią Liutkevičiūtė (1).
Istorikė, pati dalyvaudama Lietuvoje vykstančiose konferencijose, su jomis supažindina ir „Lietuvos Aido“ skaitytojus: Marijampolės kolegijoje (2), Signatarų namuose (minint kun. Vlado Mirono 125-ąsias gimimo metines). Yra parašiusi straipsnių apie ugdymo dvasingumo sklaidai skirtas konferencijas (3), kitas konferencijas (1), simpoziumus (1), suvažiavimus (1).
Plataus žvilgsnio ir nemažų galimybių autorė informuoja ir apie parodas: pristatymus: paroda Šveicarijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams paminėti; Šveicarijos menininkų darbai LDK; Uteniškių paroda LR Seime; Lietuvos tautodailininkų primityvistų Monikos Bičiūnienės vardo paroda konkursas; sentikių ikonų tapybos paroda.
Dr. Aldonai Vasiliauskienei pavyko atskleisti šviesios atminties garsaus žurnalisto doc. dr. Viliaus Užtupo knygos „Saliamonas Banaitis“ plagiatą (parašytame straipsnyje remtasi knyga ir niekur nepaminėtas V. Užtupo vardas).
Plačiai aprašė „Versmės“ organizuotas ekspedicijas Daujėnuose (6), Kupiškyje ir Skapiškyje (1).
Šįmet sausio 31 d. paminėtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 100-osios metinės. Šiam svarbiam visos Lietuvos įvykiui pažymėti „Lietuvos Aido“ skaitytojams dr. A. Vasiliauskienė parašė porą straipsnių.
Dėmesys Skapiškiui
Daug dėmesio dr. A. Vasiliauskienė skiria Skapiškiui (Kupiškio r.), kuriame ji praleido vaikystę, augo klebonijoje kan. Nikodemo Kasperiūno globojama, kol tėtis kentėjo Sibiro lageriuose. Apie savo tėvelio Vlado Pajedos, vieno partizanų būrio organizatoriaus ir kitų partizanų likimą, remdamasi Lietuvos ypatingajame archyve saugoma byla, parašė straipsnį „Partizanų būrys „Nepriklausoma Lietuva“ sunaikintas užuomazgoje“ (spausdintas per 4 numerius). Autorė džiaugiasi, galėjusi įamžinti tėvelio ir kitų „Nepriklausomos Lietuvos“ partizanų būrio narių atminimą.
Autorė rašo apie garbingus savo vaikystės miestelio žmones. „Lietuvos Aide“ jau išspausdinti jos straipsniai apie skapiškėnus: šviesios atminties gydytoją Igną Vaitošką, Vladą Klimkaitę, Aldoną Kytrienę, Elenutę Vogulytę-Stuokienę (2), zakristijoną Pauliną Kaluiną (2), vargonininką Leonardą Juškėną.
Supažindina su savo kuriamu ukrainistikos centru, kuriame 2012 m. buvo atidaryta paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“, o ją atidarė Ukrainos ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. Dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir iš Ukrainos atvykę svečiai, kunigai bei vienuoliai.
Dr. A. Vasiliauskienė yra parašiusi straipsnių apie Skapiškyje vykstančius renginius: liaudies teatrų festivalius (2), konferencijas, skirtas M. Reiniui, rašo apie ten pastatytą M. Reiniui koplytstulpį (3), šventę Kupiškyje – „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“.
Knygų apžvalga, recenzijos
Svarbus mokslininkės darbas – knygų recenzijos, apžvalgos „Lietuvos Aide“ (devynių autorių leidinių): istorines knygas, poeziją, atsiminimus, kalendorius. Būtent: Antanas Rūškys. Endriejavo žemė. Kančių ir vilties istorija. Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2002. 256 p.; kun. Jono Katulio poezijos knyga „Būti ugnele“. Kaunas: Dakra, 2002. 140 p.; Genovaitės Ramutienės pirmoji poezijos knyga „Likimo dovanos“ . Žagarė, 2008, 64 p.; Ona Pajedaitė. Viską lengvai. Dienoraščiai su prierašais. Vilnius, 2009. 360 p.; Nerijaus Pipiro pirmoji poezijos knyga „Atsidūstant“. Kaunas: Naujasis amžius, 2010. 65 p.; vyskupas Eugenijaus Bartulio 2011 m. kalendorius „Marija, globok Lietuvą“; Mantas Masiokas. Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonai ir vargonininkai. Panevėžys, 2010. 104 p.; Juozas Vercinkevičius. 2012-ųjų metų Trakų bažnyčios kalendorius, skirtas Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslui. Trakai, 2011. 16 p.; Lietuvos gydytojų sąjungos knyga albumas „Atminties ženklai“. 2012. 176 p.
Labai svarbu, kad autorė savo straipsnius iliustruoja pačios padarytomis nuotraukomis, archyvine medžiaga.
Dr. A. Vasiliauskienės darbų įvertinimas
Iš „Lietuvos Aide“ išspausdintų dr. A. Vasiliauskienės publikacijų 64 skirtos ukrainistikos krypčiai. Lietuvoje ir Ukrainoje moksliniuose bei mokslo tęstiniuose leidiniuose ir periodikoje minėtos autorės ukrainistikos tematika išspausdinta per 300 darbų, tad „Lietuvos Aidui“ tenka kiek daugiau negu 21 proc. visų dr. A. Vasiliauskienės minėta tema parašytų darbų.
Todėl neatsitiktinai už mokslinę, švietėjišką, organizacinę veiklą mokslininkė ir mūsų laikraščio „Lietuvos Aidas“ bendradarbė dr. Aldona Vasiliauskienė yra sulaukusi padėkų iš tėvų bazilijonų ordino vadovybės Ukrainoje ir Romoje, Ukrainos ambasados Lietuvoje ir įvairių Ukrainos organizacijų, be to, jai suteikti garbės vardai, Aukso Žvaigždė, įteiktas Ukrainos valstybės apdovanojimas – Kunigaikštienės Olgos ordinas. Padėkas dr. Aldonai Vasiliauskienei yra įteikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, įvairios Lietuvos savivaldybės, švietimo skyriai, mokslo institucijos, visuomeninės organizacijos.
Manau kad Lietuvoje vienintelis toks atvejis, kad mūsų „Lietuvos Aido“ bendradarbė dr. Aldona Vasiliauskienė tais pačiais 2005 metais yra sulaukusi dviejų Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštų: vieną įteikė vienuoliai bazilijonai, antrąjį – Panevėžio vyskupijos dvasininkai.
„Lietuvos Aido“ vyriausias redaktorius Algirdas Pilvelis ir visa redakcija, įvertindama nuoširdų, kruopštų, sąžiningą, didelį dr. Aldonos Vasiliauskienės darbą, meilės bei pagarbos savo krašto istorijai ir jos asmenybėms sklaidą, gėrio bei dvasingumo skatinimą ir jų populiarinimą apdovanoja valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ Padėka.
Atgal
