Asmenybės
12 07. Kaune įamžintas ukrainiečio, Lietuvos piliečio Evhen Konovaleco atminimas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Evhenas Konovalecas (Evhen Konovalec, 1891 06 14–1938 05 23) žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos Tautos Respublikos armijos pulkininkas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos Nacionalistų organizacijos vadovas (nuo 1927 m.), Ukrainos tautininkų organizacijos valdybos pirmininkas, Lietuvos pilietis (1929 m.). E. Konovalecas – puikus pavyzdys jaunimui savo atsidavimu Tėvynei ir laisvei – aukščiausioms vertybėms žmogaus ir tautos gyvenime...
2012 m. gruodžio 5 d. Kaune buvo įamžintas pulkininko E. Konovaleco atminimas. Renginį sudarė dvi dalys: konferencija Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje ir memorialinės lentos Evhenui Konovalecui atidengimo ceremonija (Laisvės alėja 34).
Renginyje dalyvavo svečiai iš Ukrainos (Kijevo ir Lvovo sričių), Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, Kauno miesto vidurinių mokyklų mokytojai ir moksleiviai, generolo P. Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos moksleiviai ir tarptautinės stovyklos svečiai – jaunieji kariūnai iš Ukrainos, Čekijos ir Gruzijos Respublikų, ukrainiečiai, gyvenantys Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai ir kiti, besidomintys istorine atmintimi.
Paminkline lenta E. Konovalecui džiaugiasi dvasininkai - svečiai iš Kijevo ir kairės vyskupas Josifas Milianas ir t. Martynas Chaburskis OSBM bei Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM (dešinėje).prieš konferenciją. Iš kairės Giedrė Lunskytė, kungas Pavlo Jachimec OSBM ir Jolanta Žakaitienė
Sveikinimai
Konferencijos „Rezistencija Ukrainoje ir Lietuvoje“ dalyvius sveikinęs mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, akcentavo, kad vienas gražių Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo pavyzdžių, visus atvykusius čia subūręs Evhenas Konovalecas.
Dalyvius sveikino naujai išrinktas Lvovo srities administracijos vadovas, Ukrainos Aukščiausios Rados deputatas Olegas Pankevičius (Oleh Pankevič). Jis dėkojo Kauno miesto savivaldybei už tą ryžtingą žingsnį pagerbiant E. Konovalecą, pasidžiaugė, kad tarp Lvovo srities ir Kauno miesto bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Džiaugėsi, kad Lietuva Ukrainai yra pavyzdžiu, nes ji šiandieną turi išgyventi tuos pačius sunkumus, kuriuos patyrė Lietuva. Ukrainai labai svarbu jausti kitų šalių palaikymą šiame sunkiame etape. Džiaugėsi, kad vis daugiau ukrainiečių sužino praeities istorijos tikslingumą, o Lvovo regionas palankiausias tikrajai praeičiai.
Evgenas Konovalecas
Paminklinės lentos atidengimas išsivadavimo kovų vadui – simbolis ir pavyzdys ateities bendrystei. Šis pavyzdys įkvepia ir teikia vilčių, kad bus bendradarbiaujama ateityje, kuriant valstybingumą.
Konferencija „Rezistencija Ukrainoje ir Lietuvoje“
Konferencijos metu buvo išklausyti trys pranešimai, kuriuos tarsi papildė muzikiniai intarpai, o pabaigoje – pristatytas filmas apie E. Konovalecą.
Visuose pranešimuose akcentuota istorinės atminties išsaugojimo bei tikrų istorinių žinių sklaidos svarba, meilės ir pasiaukojimo žmogui ir tėvynei būtinybė.
Prieš konferenciją. Iš kairės Giedrė Lunskytė, kungas Pavlo Jachimec OSBM ir Jolanta Žakaitienė
V. Kapkano pranešimas
Pirmąjį pranešimą skaitė Lietuvos ukrainiečių bendrijos įkūrimo iniciatorius ir pirmasis jos vadovas Vasilis Kapkanas (Vasil Kapkan). Prelegentas detaliai apžvelgė prieškario Lietuvos ir Ukrainos padėtį, lygino Jono Basanavičiaus ir Michailo Hruševskio veiklą, kalbėjo apie šių šalių politiką, istoriją, valdžios pokyčius, iškėlė E. Konovaleco veiklą, jo ryšius su Lietuva. Kalbėjo apie Lietuvių – ukrainiečių draugiją bei Lietuvių, ukrainiečių studentų draugiją. Pažymėjo, kad Kaune, už itin svarbią paramą E. Konovalecui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. V. Kapkanas minėjo Lietuvos Respublikos Seime vykusią konferenciją, skirtą E. Konovalecui, atvedusią į šios dienos įvykius – į paminklinės lentos atidengimą...
Pranešėjas V. Kapkanas ne tik pats rengė pranešimą, į lietuvių kalbą vertė ukrainiečių pasisakymus, bet iš anksto išvertė ukrainiečių pranešimus. V. Kapkano dėka konferencijos dalyviams svečių pranešimų tekstai buvo išdalinti lietuvių kalba.
I. Sileckio pranešimas
Pranešimą skaitė E. Konovaleco gimtajame kaime Zaškive (Žovkvos r., Lvovo sritis) įkurto Evheno Konovaleco istorinio – memorialinio muziejaus (Tai Lvovo istorinio muziejaus skyrius) direktorius Ihoris Sileckis (Ihor Seleckij). Muziejus atidarytas 1990 m. gegužės 23 d. Pranešėjas apžvelgė E. Konovaleco 47 metų gyvenimą kelią, jo ryžtą dar nuo studentavimo laikų kovoti dėl teisės mokytis gimtąja ukrainiečių kalba. Kalbėjo apie E. Konovaleco veiklą 1917 m. formuojant Sičės šaulių pulką, kovą prieš Maskvos šalininko P. Skoropadskio padalinius. 1920 m. jis įsteigė Ukrainos karinę organizaciją (UKO) ir jai vadovavo, 1927 m. inicijavo politinės Ukrainiečių tautinės organizacijos (UTO), kuri rūpintųsi visos Ukrainos išsivadavimu, steigimą. 1929 m. tokia organizacija buvo įsteigta Vienoje ir jos vadovu išrinktas E. Konovalecas.
Jaunieji kariūnai žygiuoja link paminklinės lentos
Prelegentas kalbėjo apie UTO ir Lietuvos bendradarbiavimą, Vilniaus krašto bei Vakarų Ukrainos (Halicijos) išlaisvinimo iš lenkų kontekste.
1925 m. E. Konovaleco vadovaujama UKO suteikė pagalbą Lietuvai, parplukdant du povandeninius laivus, kuriuos Lietuva įsigijo Vokietijoje (buvo pranešta apie lenkų ketinimą juos paskandinti). 1926 m. UKO įspėjimo dėka Lietuvos vadovybė laiku sužlugdė Lenkijos išpuolį prieš Lietuvą.
Prelegentas pažymėjo, kad 1928 m. gegužės 14 – 18 d. E. Konovalecas ir UKO atstovai dalyvavo atidengiant Laisvės paminklą Kaune bei kituose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui.
Lietuvos bendradarbiavimas su UTO ir jos vadovu E. Konovalecu, kaip teigė pranešėjas, sėkmingai tęsėsi visą dešimtmetį, kol Lietuvos politikos nepradėjo veikti SSSR, Lenkija ir kitos šalys sprendžiant opų Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai klausimą.
Prelegentas kalbėjo apie E. Konovaleco atliktus darbus būsimai ginkluotai kovai už Ukrainos nepriklausomybę Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Austrijoje. E. Konovaleco dėka Badmirio klausimai keliami Tautų lygoje, jis organizuoja pogrindį Sovietų okupuotoje Rytų Ukrainoje. Esant Sovietų sąjungos ir Lenkijos oficialiam diplomatiniam spaudimui Ženevai Konovalec 1936 m. persikėlė į Romą. Čia palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos ambasadoriumi Italijoje Voldemaru Vytautu Čarneckiu. Ambasadoriaus sūnus Algirdas ir Konovaleco sūnus Jurijus mokėsi toje pačioje mokykloje Romoje, sėdėjo viename suole.
Dėl minėtos E. Konovaleco veiklos bolševikų vadovybė rengė prieš jį teroristinį išpuolį. 1938 m. gegužės 23 d. sovietų agentas P. Sudoplatovas, kilęs iš Rytų Ukrainos, Roterdame (Olandija) perduoda jam paketą su sprogmenimis. E. Konovalecas palaidotas Roterdame. V. Čarneckis padėjo pulkininko žmonai Olhai Konovalec greitai gauti vizą į Roterdamą, į vyro laidotuves, kuriose dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius.
Muzikiniai intarpai
Po pirmojo pranešimo bandūristas Ostapas Stachivas atliko Evheno Konovaleco sukurtą nacionalistų himną, bei giesmę, skirtą Ukrainos partizanams.
Po antrojo pranešimo muzikinės pertraukėlės metu Lvovo operos solistas Romanas Kovalčiukas atliko keletą muzikinių numerių.
Muzikinius numerius komentavo ir jų atlikėjus pristatė V. Kapkanas.
G. Jankaus pranešimas
Buvusio Lietuvos šaulių sąjungos pirmininko, rašytojo, žurnalisto Gedimino Jankaus pranešime akcentuotas, kad lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimą vienijo pasišventimas, nepriklausomybės troškimas, kad lietuvių ir ukrainiečių tautų kova už laisvę turi vienijančią dvasią Prelegentas pažymėjo, kad E. Konovalecas padėjo išsaugoti tokią trapią Lietuvos nepriklausomybę, ginti jos teisę ir laisvę. G. Jankus gretino pokario kovotojų Lietuvoje sau keltus reikalavimus su E. Konovaleco reikalavimais. Prelegentas pabrėžė, kad partizanų dvasia nesunaikinama. Ji gyva kaip ir tautos atmintis.
E. Konovalecui skirtas filmas
Baigiamojoje konferencijos dalyje vyko filmo, skirto E. Konovalecui, peržiūra. Tai ką konferencijos dalyviai girdėjo iš pranešėjų, visa tai buvo įtvirtinama vaizdais, garsais ir mokslininkų – tyrinėtojų komentarais. E. Konovaleco veiklą filme komentavo ir vertino prof. Bohdanas Jakimovičius (Bohdan Jakimovič), Ivanas Sravnikas (Ivan Sravnik), Valentinas Morozas (Valentin Moroz) ir Ihoris Derevjanas (Ihor Drevjan).
Atminimo lenta E. Konovalecui
Nuo Kauno savivaldybės iki atminimo lentos – Laisvės alėja 34 – su vėliavomis žygiavo Lietuvos, Čekijos, Gruzijos, Ukrainos karinių mokyklų kariūnai.
Sustojus prie 34 numeriu pažymėto namo ir muzikinį kūrinį atlikus koncertinės įstaigos „Kaunas“ muzikantams, itin kilniai ir didingai renginį vedęs artistas Petras Venslovas pristatė iš Ukrainos atvykusius svečius, pakviesdamas juos tarti žodį. Kalbėjo mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas. Atidengus atminimo lentą (memorialo skulptorius Jaroslavas Trocjakas (Jaroslav Trocjak) – tai ukrainiečių dovana – ją pašventino Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas vienuolis bazilijonas t. Pavlo Jachimecas (Pavlo Jachimec).
Į iškilmingą lentos pašventinimo ceremoniją nesuspėjo iš Kijevo atvykti garbūs dvasininkai: vyskupas Josifas Milianas ir vienuolis bazilijonas t. Martynas Chaburskis, tačiau dar spėjo pajusti tą šventinę didingą nuotaiką, kuri, tikėkime, ilgai neišsisklaidys...
Atgal
