Asmenybės
11 20. Panevėžio teatro aktoriui, režisieriui Jonui Aleknai –95-eri (1917–1964)
Roma Jauniūtė
Trečiadienį Lietuvos teatro sąjungoje surengtos prof. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės solidžios monografijos „Teatro uždangą praskleidus. Jonas Alekna (1917–1964). Gyvenimo ir kūrybos eskizai“ sutiktuvės teatro žmonių namuose. Vakaras buvo skirtas paminėti vos 47-nerių sulaukusio aktoriaus ir palikusio žemę, 95 – kerių metų sukaktį. Tai pirmosios Panevėžio dramos teatro aktorių kartos talentingas menininkas, reiškęsis ne tik scenoje, bet ir liejęs akvareles, profesionaliniai dirbęs su moliu, gipsu, kūręs bareljefus, skulptūras.
J. Alekna – pasišventėlis menui. Kupinas fantazijos, gyvenimo stebėtojo vizijų gebėjo režisuoti meile gyvenimui ir žmonėms alsuojančius spektaklius. Ne vienos kartos vaikystę lydėjo jo pastatyta J. Borisovos pasaka „Juodojo ežero paslaptis“ (1952 m.), jo režisuota, perstatyta A. Vienuolio pjesė „Prieblandoje“ (1954 m.), M. Gorkio „Paskutinieji“ (1955 m.), V. Krapivos „Kas juokiasi paskutinis“ (1952 m.), A. Kosmausko „Kuo aš kalta?“ (1957 m.), B. Nusičiaus „Filosofijos daktaras“, E. de Filipo „Mano šeima“ (1959 m.) ir kiti spektakliai. Dirbo su besikuriančios Panevėžyje Liaudies operetės kolektyvu, režisavo J. Miliutino „Čanitos pabučiavimą“ (1963 m.).
Puikiai piešęs, dirbdavo su pastatymų dailininkais. Buvo grimo meistras ir to mokė jaunesnius kolegas. Įsimintiniausi jo personažai – nuo pirmojo spektaklio vaidintas ūkininkas Gaška „Prieblandoje“ (1945, 1954 m.), Liapkinas-Tiapkinas N. Gogolio „Revizoriuje“ (1946 m.), Žoržas Dandenas Moljero „Žoržas Dandenas“, 1947 m.), Beluginas A. Ostrovskio „Belugino vedybos“ (1949 m.), Benevolskis A. Gribojedovo „Studentas“ (1951 m.), Belanconis K. Goldonio „Melagis“ (1952 m.), dėdulė Vezinė E. Labišo „Šiaudinėje skrybėlaitėje“ (1959 m.), nuostabi „gulbės giesmė“ – Ščiukaris M. Šolochovo „Pakeltoje velėnoje“ (1964 m.) ir kt.
Nusipelnęs teatrui aktorius ir režisierius, J. Miltinį pašalinus iš teatro, Lietuvos kultūros ministerijos buvo paskirtas teatro vyriausiuoju režisieriumi.
Lapkričio 14-sios jaukioje erdvėje vykusiame vakare dalyvo Jono Aleknos brolis menotyrininkas Romualdas Alekna ir aktorė Gražina Urbonaitė. Skambėjo gilios minties R. Aleknos poezijos posmai. Aktorė perskaitė frfagmentą iš pristatomos knygos. Ją imponavo gilios mintys apie teatro meną ir graži literatūrinė kalba.
Knygos autorei akompanuojant dainavo prof. Antanas Kiveris. Žiūrovai išgirdo fragmentą iš LRT įrašyto spektaklio A. Vienuolio „Prieblandoje“, kuriame skambėjo šviesaus atminimo Panevėžio dramos teatro aktorių Broniaus Babkausko, Jono Aleknos, Vaclovo Blėdžio ir kitų balsai. Klausytojai prisiminė žavingas ypač populiaraus spektaklio scenas, gaudė Eugenijos Šulgaitės, Donato Banionio, Stepo Kosmausko, Henrikos Hokušaitės replikas.
R.Aleknaitės-Bieliauskienės monografija skirta pirmosios kartos profesionalaus Panevėžio teatro aktoriaus ir režisieriaus J.Aleknos kūrybai. Anksti miręs talentingas aktorius, J.Miltinį nušalinus nuo pareigų, buvo ir teatro vyriausias režisierius. Kūrybinga J.Aleknos asmenybė neapsiribojo vien teatro scena. Kaune baigęs Keramikos mokyklą, jis tęsė dailininko praktiką – liejo akvareles, kūrė gipsinius bareljefinius portretus. Jo sukurta N.Gogolio skulptūra inspiravo mieste pervadinti Smėlynės gatvę, kurioje gyveno pats aktorius, pavadinant ją minėto žymaus rusų rašytojo vardu.
Monografijoje atsiveria plati Lietuvos kultūros tapsmo panorama prieškariu. Pasakojama apie giminės pradžią, beveik išnykusį Jokūbaičių kaimą, kalbama apie Jaunųjų ūkininkų ratelių ir Žiemos ūkio mokyklas, kurių veikloje J.Alekna aktyviai dalyvavo. Nemažai dėmesio skiriama Grinkiškio šviesuoliui mokyklos direktoriui Jonui Poderiui ir jo nuveiktiems darbams.
Knygoje ypač plačiai atskleidžiami Panevėžio kultūrininkų dabai prieškariu („Aido“, „Dainos“ ir kitų draugijų veikla, personalijų portretai). Bandoma įminti mįslę, kodėl profesionaliam teatrui kurti pasirinktas Panevėžys. Patikslinamas Panevėžio teatro priešistorinis etapas: jaunų žmonių sambūris Kaune ir Darbo rūmuose. Atveriami karinio laikotarpio Panevėžio dramos teatro pirmųjų dviejų dešimtmečių veiklos puslapiai, taip pat Biržų teatro kūrimo pradmenys.
Monografija (išleido forumas „Kultūros eksperimentai“) parašyta naudojantis gausia archyvine medžiaga, autentiškais jau Analipin išėjusių aktorių (A. Masiulio, S. Kosmausko ir kitų) skaudžiais atsiminimais apie teatro atmosferą ir joje kūrusį talentingą menininką, kultūrologinėmis įžvalgomis. Knyga iliustruota gausiomis archyvinėmis nuotraukomis, daugelio kurių autorius aktorius Kazys Vitkus, palikęs ateities kartoms didžiulį kiekvieno fotografuoto spektaklio, aktorių portretų lobyną.
Knygos vertė kuriama pateikiant unikalią Lietuvos dailininkų, Panevėžio teatro žmonių portretų, J.Aleknos akvarelių, bareljefinių portretų reprodukcijų kolekciją.
Monografijos autorė atėjusiam gausiam Vilniuje gyvenančių panevėžiečių būriui priminė, kad rašoma Panevėžiui skirta monografija, kuri bus išleista „Versmės“ leidykloje. Todlė visiems svarbu atskleisti savo šeimos, giminės paslaptis, pateikti prisiminimus apie miestą, įvykius, žmones.
„Versmės“ leidykla jau yra išleidusi prof. R. Aleknaitės-Bieliauskienės monografiją „Vaikas, nusileidęs iš dangaus“, kurioje atsiskleidė plati pokario populiariosios muzikos panorama ir vieno jos kūrėjo – Vygando Telksnio portretas. Knygoje gausu tuosyk „žvaigždėmis“ buvusių estrados dainininkų, orkestrų nuotraukų. Pridėta kompaktinė plokštelė priminis kelis dešimtmečius skambėjusią buvusią populiarią V. Telksnio muziką.
Atgal
