Asmenybės
10 23. Apsišaukėlio nuvainikavimas
Vytautas Indrašius
Rašytojas
Pastaraisiais metais spaudoje bei internete pasirodė keletas straipsnių, kur minimas uteniškis Almantas Raščiauskas. Gal nieko tie rašiniai nestebintų, jeigu Almantas nebūtų tituluojamas medžio drožėju, menininku, tautodailininku. Pasakodamas apie surinktų Joninių vainikėlių ir pasagų kolekcijas, žurnalistams giriasi, kad tautodailininkui Algirdui Kamliauskui padaręs Rūpintojėlį Vaikutėnų kaime ir su kaltu išdailinęs kitą jo stogastulpį Utenos miesto parke .Netgi sūnaus Svajūno gimtadieniui išdrožęs ilgiausią pypkę, kurią užregistravo Lietuvos rekordų agentūroje Factum. Man žinoma iš kur ta pypkė gauta, kas jos autorius. Ar nevertėtų apgaulingu būdu įteisintą rekordą anuliuoti, o apsišaukėliui pritaikyti baudžiamąjį straipsnį?
Almantas prisiplakė prie Lietuvai pagrąžinti draugijos valdybos pirmininko Juozo Dingelio, prie Antalieptės bendruomenės pirmininko Jono Punio ir Dusetų seniūnijos renginių organizatoriaus Vytauto Čypo ir iš jų „išmeldė“ padėkos raštus už nieką. Paskutinį savo prizą „medžio drožėjas“ Almantas Raščiauskas pasiūlė 2012 m. Dusetų ūkininkų šventėje ir daugeliui sukėlė karčią šypseną: pasaga pritvirtinta ant pušinio, nuo drėgmės pajuodusio lentgalio, ,keletas medvaržščių įsukta kreivai. Šis „šedevras“ eilinį kartą įrodė, kad Almantas nėra rankose turėjęs net kaltelio, ką jau kalbėti apie varstotą ir tekinimo stakles, ant kurių, būk tai padaręs kryželius, kuriuos įteikė Juozui Dingeliui ir Jonui Puniui ir už tai pelnė padėkas kaip tautodailininkas.
Tačiau pradėkime nuo kryžiaus Almanto gimtajame Padusčio kaime, ties Antaliepte, kurio pastatymo iniciatoriumi ir organizatoriumi giriasi esą Almantas. Sakosi, kad kryžių pastatęs 1988 m.,paruošęs jo brėžinį, vaikščiojęs po valdžios kabinetus jį derindamas ir išprašęs leidimą statybai. Deja, ne taip. Kryžiaus pastatymo iniciatoriai Vytautas Mierkis ir Jonas Saimininkas, jiems talkino Algis Mickevičius. Jie rinko lėšas, kasė pamatui duobę. Vytautas Mierkis Naršėnuose pirko ąžuolą, apmokėjo tautodailininkui antalieptėnui Pranui Savickui už kryžiaus drožybą. Rimas Veikšra iš elektrinęs atvarė kraną ir didingas, meniškas kryžius 1994 m.(o ne 1988 m. kaip teigia Almantas) papuošė kaimą. 1994 m.rugpiūčio pradžioje, Antalieptės parapijos klebonas Algirdas Dauknys, po Porciunkulės pamaldų, su parapijiečiai nuėjo ir kryžių pašventino. Po to visi susirinko Veikšros sodyboje, pabendravo, prisiminė senus laikus. Kryžiaus statymo iniciatoriams klebonas Dauknys išrašė Padėkos raštą. Almanto Raščiausko pavardės tenai nėra.
Utenos rajone Vaikutėnų kaime gyvena talentinga asmenybė Algirdas Kamliauskas. (gim.1952m. Ukmergės rajone). Tai iš tiesų dieviško talento ir pavydėtino darbštumo žmogus. Savo rankomis pasistatė didingus namus, pats padarė ir sudėjo langus, duris, įsirengė senienų muziejų. Kambarius taip išpuošė originalia drožyba, perpinta įvairiabriaunėmis kompozicijomis, kad vaikštai geriesi ir negali atsigrožėti. Netgi lova ir ta išradinga, su ratais ir sparnais, atsiguli ir pajunti tarsi važinėtum Grįžulo ratais po žvaigždėtą dangų. Tokią originalią drožybą ir kambarių puošybą aš dar esu matęs Viliaus Indrašiaus sodyboje Utenoje.
Pajutęs, kad talento šviesoje galima sublizgėti, Almantas prie tautodailininko Algirdo Kamliausko prilipo „kaip šašas prie užpakalio“, „kaip blusa, kurią numeti, o ji vėl užšoksta“ .Stebėjo kaip Algirdas dirba, padėjo ąžuolą paversti, o kai Rūpintojėlį pastatė, per iškilmingą atidengimą, žurnalistams išdidžiai aiškino, kad išdrožė kartu su Kamliausku. Tuomet tautodailininkas nurijo karčią piliulę ir pratylėjo. Scenarijus pasikartojo 2009 m.rudenį, kai Lietuvai pagrąžinti draugija Utenoje, Krašuonos parke iškilmingai atidengė ąžuolinį stogastulpį, kurio autorius ir drožėjas tas pats Algirdas Kamliauskas. Apie tai jis laikraščio „Utenos diena“ žurnalistui Vytautui Šemeliui kalbėjo: “Turėjau ąžuolą, iš kurio nusprendžiau išdrožti stogastulpį. Visi išdrožti stogastulpio elementai svarbūs; keturi regionai, Lietuvą žadinantis varpas, viršutinėje dalyje – verpstė“. Tačiau aprašyme ir nuotraukoje prie jo prilipęs Almantas Raščiauskas, ne eilinis žiūrovas, o medžio drožėjas, besigiriantis žurnalistui savo darbu, nors prie šio stogastulpio nėra nė karto kalteliu stuktelėjęs, nekasęs duobės pamatui. Tiesiog prieš tai gražiai pačiulbėjo Utenos savivaldybės valdininkams, Lietuvai pagrąžinti draugijos pirmininkui ir parsinešė padėką. Tikrasis stogastulpio autorius Kamliauskas liko šešėlyje. Tik pradėjus atvirai reikšti nuoskaudą dėl autorystės pasisavinimo, Almantas „susigėdo“, sąmoningai pateikė iškraipytą pavardę ne Kamliauskas, o Kamlevičius. Tokia pavarde ir buvo išrašytas Padėkos raštas. Kai tautodailininkas A. Kamliauskas viešai išsakė savo nuoskaudą ir pažadėjo kreiptis į žiniasklaidą, apsišaukėlis „medžio drožėjas“ pradėjo grasinti teismu, per kurį žadėjo išsireikalauti trisdešimt tūkstančių už garbės ir orumo įžeidimą. Kuklus ir talentingas žmogus nenorėjo veltis į Almanto provokacijas. Anot jo „apsidžiaugiau, kad blusa nuo manęs nušoko ant kito lengvatikio“. Panašiai nutiko ir man. Sužinojęs, kad ruošiu spaudai trilogiją „Antalieptės kraštas“, panoro joje įsiamžinti ir Almantas. (II dalis psl. 479- 480), pripasakoja apie save nebūtų dalykų, ir apie Padusčio kryžių, apie stogastulpį Krašuonos parke. Tuomet patikėjau Almantu ir skaudžiai nusivyliau. Kai pradėjau domėtis jo biografija ir „talentu“, kai pažadėjau per spaudą apsišaukėlį nuvainikuoti, „medžio drožėjo“ įniršo, pradėjo ir man grasinti teismu.
Antalieptėje Almantas Raščiauskas buvo „prilipęs“ prie bendruomenės pirmininko Jono Punio. Ne kartą svečiavosi jo malūne, buvo vaišinamas, kilnojo stikliuką už jo sveikatą, įteikė jam savo vardu kažkieno išdrožtą kryžių. Gal būtų abiejų bendravimas tesėsi iki šiolei, tačiau Jonui Puniui išėjus iš bendruomenės, Almantas suprato, kad daugiau padėkų negaus, metėsi prie Zarasų rajono mero patarėjos Olgos Raugienės. Neigiamai pakalbėjo apie Joną Punį ir gavo atlygį. 2012m. rugpjūčio mėn., per Porciunkulės atlaidus Almantui Raščiauskui įteikiama „Uoliausio kraštiečio“ nominacija, anot Olgos, kaip taikdariui ir aktyviam Antalieptės bendruomenės renginių rėmėjui. Kiek truks „uoliausio kraštiečio“ bendravimas su intrigų rezgėja Olga Raugiene parodys laikas.
Tebūna šis straipsnis įspėjimas visiems lengvatikiams, tuo pačiu ir man, bei užkertantis kelią naujiems Almanto Raščiausko „talentams“, nes pasak vieno žurnalisto „greitai užgirsime, kad tapo poetu, muzikantu arba kompozitoriumi“. Kita moteris, artimai bendravusi su Almantu išsireiškė:“ Visos pas jį esančios padėkos arba pirktos už pinigus, arba gautos apjuodinus kitus žmones. Ar rasite bent vieną už atliktus darbus, asmeninius nuopelnus arba visuomeninę veiklą“.
Atgal
