Asmenybės
06 29. Robertas Antinis: menas viešose erdvėse arba laikmečio simbolių gimimas
Tomas Dautartas
„Menas miestui – iššūkis kūrėjui. Jo gyventojai suteikia kūriniams reikšmių, nepriklausančių nuo menininko idėjų. Eksponatai tampa naujais dariniais tarsi laikmečio paminklais, kuriuose pinasi visuomenės simboliai, požiūriai ir naujos prasmės“, – sakė skulptorius ir dailininkas Robertas Antinis. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – vienintelis lietuvių menininkas, šiais metais dalyvausiantis tarptautinėje, didžiausioje pasaulinėje viešoje meno parodoje „Karvių paradas“ („Cow Parade“).
Ventspilio savivaldybės nuotr.
Birželio pabaigoje Ventspilyje vykstantis pasaulinis meninis projektas „Karvių paradas“ sujungs per dvidešimt menininkų iš Lietuvos, Azerbaidžano, Latvijos ir Estijos. Pastarieji sukūrė 24 unikalius meno kūrinius, panaudojant natūralaus dydžio karvių maketus, kurie liepos pradžioje bus eksponuojami Ventspilio gatvėse. „Daugelis menininkų darbuojasi su naujomis meno išraiškomis, pateiktose galimybėse.
„Karvių paradas“ – unikali galimybė išbandyti savo jėgas, naudojant meno formą-karvę. Pasidarė įdomu rasti naują požiūrį į šią formą, kurią savitai perteikti bandė tūkstančiai menininkų. Jų kūriniai labai skirtingi, kiekvienoje šalyje šios parodos turi savitumo. Latvijoje vyksiančioje parodoje lietuvių kūriniai paįvairins kolekciją“, – teigė R. Antinis, primindamas, kad lygiai prieš dešimt metų 2002 metais šiame pirmajame „Karvių parade“ Baltijos šalyse dalyvavo lietuvis menininkas Dainius Liškevičius.
Skulptorius akcentavo, kad labiausiai jį sudomino parodos organizatorių pasiūlyta kūrinio koncepcija – staigmena. „Man patinka ištrūkti iš kasdienybės, išbandyti jėgas, atliekant netradicinę užduotį. Įdomu pritaikyti savo gebėjimus naujose plotmėse, šiuo atveju tai tapo kūrinio apribojimas-karvė. Ne mažiau svarbu ir pamatyti kitų menininkų darbus, palyginti juos su savuoju, analizuoti požiūrius. Nėra blogų temų, svarbiausia, yra idėjos, praktinis jų pritaikymas skirtingose aplinkose“, – pasakojo dailininkas.
R. Antinis pasirinko kiek netradicinę meno kūrinio koncepciją. Daugelis kūrėjų „Karvių parade“ pasirenka tapybą ar karvių dekoravimą reikšmingais ženklais. Lietuvos menininkui įdomiau pasirodė ne pataikauti karvės formai, tačiau ją transformuoti.
„Be abejo sunkoka atitrūkti nuo stereotipų, nuo savo kūrybos pagrindų. Nelaukta tema skatina naujai pažvelgti į savo kūrybą, ieškoti naujų išraiškos būdų. Man patinka iššūkiai ir mene kylantys paradoksai, kultūros ir natūros derinimas, jų santykis. „Karvės“ figūra tapo netikėtumu, kuriam teko sukurti idėją. Savo „karvę“ padalinau į dvi dalis, jas atskyriau, o kaip jungiamąją grandį panaudojau augalijos motyvą. Keistą derinį - „karvę“ paverčiau skulptūrą paverčiantį savotišku aparatu“, – pasakojo menininkas.
R. Antinis nuolatinius ieškojimus, sprendžiant kūrinio išpildymo „rebusą“ prilygina nuolatiniam artėjimui prie Kūrėjo. Skirtingų dimensijų ir būvių jungimas – ne tik ieškojimų, tačiau ir nuolatinių atradimų šaltinis. „Prie Kūrėjo artėjama labai skirtingai. Kai meno kūrinys atsiduria kitoje erdvėje, jis apauga skirtingomis miesto istorijomis, jo prasmė tampa nepavaldi menininko lūkesčiams. Taip kūrinys gali virsti ir pramoga. Skirtingomis istorijomis ir ženklais apipintas tarsi iš naujo atgyja. Šis procesas neatsiejamas nuo demokratiškumo“, – aiškino R. Antinis.
Menininkas atskleidė, jog viena meno misijų įtaigumas, neprimityvus, unikalus ryšys su visuomene. Anot. R. Antinio meno interaktyvumas, naujų idėjų bei požiūrių atsiradimas yra būtina šiuolaikinio meno prielaida.
„Be meno kūrinių mūsų gyvenimas atrodytų pilkas ir nuobodus. Meno kūrinių interpretacija vaidina svarbų vaidmenį. Žiūrint iš laiko perspektyvos, galima pamatyti, kokie dalykai buvo svarbūs tam tikru laikotarpiu, kaip tada buvo mąstoma, galima palyginti išraiškas ir požiūrius laiko perspektyvoje“, – sakė jis.
Atgal
