Asmenybės
03 16. Šviesa ir gerumas - iš Jogailos g. 12
Alfonsas Kairys
Taip, tokia gatvė yra Vilniuje, o joje įsikūręs visai Lietuvai, o gal labiausiai jos mokykloms, vaikų darželiams, vaikų globos namams, specializuotoms vaikų ligoninėms žinomas Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas. Jau trylika metų veikia ši įstaiga. O kiekviena veikla turi pradžią. Čia galima būtų pasitelkti šio fondo steigėjos Almos Adamkienės prisiminimus. Idėja remti vaikus, ypač kaimo, gimė 1997 metais keliaujant po Lietuvą prieš Prezidento rinkimus. Važinėjant teko matyti daug apleistų mokyklų: juk nuo Nepriklausomybės atkūrimo buvo praėję tik septyneri metai. Mokyklos dar dvelkė sovietmečiu: būtent jų šventovės - bibliotekos. Skurdi mokymo materialinė bazė... Ir kirbėjo mintis: vis tiek padėti reikia, nes, anot Almos Adamkienės: „Kokie bus vaikai - toks bus rytdienos pasaulis. Jei turėsime moraliai stiprų, sąmoningą, išsilavinusį, išprususį jaunimą, Lietuvos ateitis bus daug šviesesnė. Reikia sudaryti sąlygas vaikams, kurie lanko kaimo mokyklas, kad jie turėtų vienodas galimybes ir, stodami į aukštąsias mokyklas, nesijaustų kitokie, o būtų lygiaverčiai su miesto vaikais”. Ir štai po truputį buriasi žmonės, prijaučiantys šiai minčiai: Sigutė Kačinskienė, Janina Šarkuvienė, Diana Grušienė, Virginija Sukackienė, Diana Jurevičienė, Ieva Načiulytė - Veličkienė, Artūras Povilaitis... Visiems čia dirbusiems ir dabar dirbantiems (o dirba tik 2 žmonės: direktorė Sigutė Kačinskienė ir projektų vadovas Tadas Bojarskas) žinoma data: 1999 metų kovo 19-oji. Tai - Fondo de jure.
Ir rėmėjų paieška Prezidento žmonos įsteigtam fondui, kuris turėjo būt pavyzdžiu kitiems besikuriantiems fondams, prasidėjo. Atsiliepė „Nestle Baltics”, „Philip Morris Lietuva”, „GlaxoSmithKline Lietuva”... Prasidėjusi veikla atsispindi projektuose – prašymuose. Daugiausiai tai projektai, susiję su materialine parama: kompiuteriams, kopijavimo aparatams, bibliotekų knygoms, skaityklų įrangai įsigyti, aktų salėms įgarsinti. Rūpinamasi vaikų užimtumu: kasmet vaikai, fondo remiami, apsilanko Kalėdų, Atvelykio, Vaikų gynimo ir Tėvo dienos šventėse. Tai jau tradicija tapę renginiai, kuriuos per metus aplanko daug mokinių ir išsiveža ne tik dovanų, bet ir šio fondo skleidžiamą gėrį, nes, anot vokiečių rašytojo Johano Volfgango Gėtės, „į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią dovaną”.
Daug gabių kaimo vaikų subūrė „Verslo mokykla”, „Dainuokime kartu”, „Lyderių mokykla”, „Pažinkime savo kraštą“, „Dailės mokykla” projektai. Fondo direktorė Sigutė Kačinskienė (mokyklose ją vadina tiesiog Sigute) parengė projektą vaikų fiziniam ugdymui ir sveikatingumui. Susirūpinta vaikais, turinčiais fizinę negalią. Į projektą įsitraukė Kauno medicinos universiteto klinikos docentas pulmonologas Jurgis Bojarskas. Aišku, kad žvilgsnis pirmiausiai krypo į vaikų globos namus. Dešimtyje jų atsirado Sveikatingumo centrai ar klasės, o Kelmės rajono Tytuvėnų mokykloje įrengtas kineziterapeuto kabinetas, kuriam skirta 18 tūkst. litų, Alytaus rajono Simno specialiojoje internatinėje mokykloje – koreguojamosios kūno kultūros kabinetas lavinamųjų klasių mokiniams. Jį lanko vidutinę, didelę bei labai didelę kompleksinę negalią turintys vaikai. Taigi Sigutės Kačinskienės projektu lyg ir įkūnijama prancūzų rašytojo Viktoro Hugo mintis: „Reikia palaikyti kūno tvirtumą, kad išliktų sielos tvirtumas“.
O sielos tvirtumui ir jos tobulumui palaikyti skirtas vienas seniausių (veikia nuo 1999 m.) ir svarbiausių projektų „Su nauja knyga į naujus metus“. Ne paslaptis, kad mokyklų bibliotekos, ypač kaimo, stokoja gerų knygų, o juk knygos – „minties laivai, plaukiojantys bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“ (F.Bekonas). Per pusantro milijonolitų skirta šiems „minties laivams“. Sako, kad knygą dabar gali perskaityti ir internete, bet nieks nepakeis to džiaugsmo, kai laikai rankose knygą lyg autoriaus mintį, kai kiekviena raidė iš puslapio į tave žvelgia. Tiesiog suaugi su autoriumi! Tą džiaugsmą teikia Almos Adamkienės fondas. Į kaimo mokyklas iškeliavo albumas „Vytautas“, Česlovo Milošo „Pavergtas protas“ (minint Česlovo Milošo metus Lietuvoje), „Būkim šviesos ir tiesos vaikai“, „Kadaise ir akmenys augo. Lietuvių etnologinės sakmės“, Ievos Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimas“, Stendalio „Raudona ir juoda“, A. Lindgren „Ronja plėšiko duktė“, Keneto Greimo „Vėjas gluosniuose“ ir tūkstančiai kitų.
Apie projektą „Verslo mokykla“ Alma Adamkienė sako: „Visada maniau, kad kaime yra daug nuostabių žmonių, kuriems reikia pagalbos, kad atsiskleistų jų talentai. Šioje mokykloje mes jiems suteikiame pagrindą...“ Ir iš tiesų: mokykloje įgyjamos verslo pagrindų žinios, mokoma priimti racionalius sprendimus ir daug kitų dalykų. Pasikviečiami žinomi lektoriai. Antai 2006 m. - dr. Danutė Vaigauskaitė mokė retorikos meno, Algimantas Variakojis kalbėjo apie įmonių steigimą, o Gitanas Nausėda, Remigijus Šimašius – apie ekonomiką.
Minėtas projektas suaugęs su kitu projektu - „Lyderių mokykla“, kuris mokė vadovavimo meno, mokė pirmiausiai tapti savo mokyklos lyderiais. Ne mažiau reikšmingas projektas „Pažinkime savo kraštą“. Savo krašto pažinimas prasideda nuo tos vietos, kurioje gimei, augai, iš jos iškeliavai. Anot lietuvių kraštotyrininko Juozo Sudario: „Blogas tas lietuvis, kurio kojos nemyli Lietuvos žemės“. Projekte dalyvaujantys kaimo mokyklų vaikai ir mokytojai mokėsi mylėti Lietuvą, jos garbingą praeitį, senolių kalbą. Į vieną sujungiama Lietuvos istorija, gamta, kultūra, papročiai.
Akcijos, akcijos, akcijos. Jų, Fondo organizuotų, ne viena ir ne dvi. Tai „Padėkime seneliams“, „Vilniaus dienų mugė“, „Mes kviečiame gyventi gražiau“, „Vaikai kelyje“, „Už sveikus mokinius“, „Akinukai vaikams“ ir tūkstančiai vaikų juose - vaikų, pajutusių nešamą jiems saulę rėmėjų delnuose. Ne vienas kaimo vaikas prisimins kelionę į Graikiją ir turiningai praleistą laiką netoli Salonikų miesto bei 9 dienų stovyklą Šventojoje...
Aišku, kad be rėmėjų nebūtų įgyvendinti fondo tikslai - padėti kaimo vaikui. Jų (rėmėjų) sąrašas tikrai įspūdingas: beveik trys šimtai. Apie juos Alma Adamkienė Imandros Nekrošiūtės – Daukšienės sudarytoje knygoje „Su gerumu į ateitį“ sako: „Turime nepaprastai gerų rėmėjų. Kad ir ką darytume, visad susirandame rėmėjų, kurie mums padeda, nes vieni nepajėgtume. Labai daug kam turiu būt dėkinga ir esu labai dėkinga, didžiuojuosi kilniais žmonėmis“.
O Fondui atsiųstų padėkų nesutalpintum į jokią knygą: ir jos nepaliauja plaukti. Nuo Lietuvos Vakarų (Klaipėda) iki Lietuvos Rytų (Adutiškis) dėkojama už gėrį. Visa tiesa pasakyta Lazdijų rajono Veisiejų vidurinės mokyklos mokinių tik dviem žodžiais: „Fondas – jėga“.
Pridėtume – jį įsteigę ir jame dirbantys – JĖGA.
Atgal
