Asmenybės
03 06. Tautinė taryba - 1945
Lietuvos tautinės tarybos mohikanui Viktorui Ašmenskui 100 metų
Petras Girdzijauskas
1945 m. gruodyje Jonas Noreika - generolas Vėtra, Stasys Gorodeckis – Radžiūnas ir Ona Lukauskaitė - Poškienė įkūrė Lietuvos tautinę tarybą (toliau LTT) ir pradėjo veiksmus visų okupacijai besipriešinančių organizacijų suvienijimui. Leido direktyvas ir įsakymus periferijoje esantiems partizanų daliniams bei kitoms pasipriešinimo organizacijoms, nustatinėjo ryšius su jomis.
Paruošė LTT atsišaukimą į laisvąsias pasaulio tautas:
„LTT, būdama lietuvių tautos priešakyje ir vadovaudama jos mirtinai kovai dėl žmogaus ir tautos teisių, matydama pradėtą tautos naikinimą, kreipiasi į visas laisvas pasaulio tautas, kviesdama jas pripažinti ir įvertinti bolševikų daromą Lietuvoje prievartą ir, kol dar nevėlu, suteikti lietuvių tautai galimą pagalbą...
Toliau pateikiami: bolševikų siekiai Baltijos valstybėse. Teroro metodai - moralinis, kankinimai kalėjimuose, naikinimas vietoje, trėmimai ir kolonizacija...
...Kol tauta dar gyva, ištieskite mums pagalbos ranką.
Pareiškiame, kad vėliau galbūt jau bus per vėlu.
Lietuvos tautinė taryba.
Lietuva, 1946 m. kovo 1 d.“
Dokumentas buvo išverstas į prancūzų ir kitas Europos šalių kalbas ir paruoštas pergabenimui užsienin.
Atkreiptinas dėmesys, kad po reokupacijos LTT buvo patriotų trečiasis mėginimas suvienyti visas besipriešinančias okupantams pajėgas. Pirmasis K. Veverskis-Senis 1944 m. įkūrė Lietuvos gynimo komitetą (LGK), kuris funkcionavo iki metų galo, tai yra iki Senio žūties. Antrąjį – Lietuvos išlaisvinimo komitetą (LIK) įkūrė plk. L. Butkevičius-Luobas 1945 metų rugsėjyje, o žlugo jis jau spalio gale. LTT funkcionavo ketvertą mėnesių. Vėliau jau kiti sėkmingesni - BDPS ir LLKS - gyvavę iki ginkluoto pasipriešinimo nuslopinimo.
Viktorui Ašmenskui LTT struktūroje buvo skirti organizaciniai – operatyviniai uždaviniai. Suorganizavęs LTT padalinius Kaune ir Marijampolėje. Ėmėsi veiksmų LTT atsišaukimo, kitų dokumentų, pergabenimui per „geležinę uždangą“ Švedijon. Buvo numatyta, kad partizanai ginklo jėga paims lėktuvą Eržvilko aerodrome, o Viktoras šiuo lėktuvu perskraidins dokumentus į Švedijos Gotlando salą. Viktoras atliko žvalgomąjį skridimą, nustatė, kad jis lėktuvą gali valdyti. Liko lėktuvo perėmimas, kurį ginklo jėga turėjo atlikti partizanai. Procesą sutrukdė čekistų kontraveiksmai.
Viktoras Ašmenskas gimė 1912 m. vasario 19 d. Šakių apskrityje, ūkininko šeimoje. Turimas stambus ūkis leido Viktorui išsilavinti - baigti Kauno Tėvų jėzuitų progimnaziją, vėliau Aukštesniąją technikos mokyklą. Po papildomo ATM darbų apgynimo suteiktas inžinieriaus-statybininko diplomas. Hobi - sklandymas ir įgyta civilinės aviacijos tarptautinės kvalifikacijos lakūno specialybė. Pasitobulinęs įgijo karinio lakūno kvalifikaciją, skraidė lengvuoju lietuvišku bombonešiu.
1941 m. birželyje dalyvavo sukilimo veiksmuose prieš bolševikus. Prasidėjus karui, priešinosi vokiškiesiems okupantams. Po reokupacijos už pasipriešinimą okupaciniam režimui ir aktyvų dalyvavimą LTT veikloje represijos tęsėsi ne tik teismo nustatytą terminą, bet visą okupacinį periodą. Po nepriklausomybės atstatymo atsidėjo kūrybai, išleido šešias knygas apie okupaciją ir priešinimąsi jai.
Šimtas metų Viktorui sukako vasario devynioliktąją - sekmadieny. Tačiau aeroklubui, kaip Viktoro rėmėjui, patiko Pelenų diena - sausas pasninkas tikintiesiems - susikaupimo ir rimties diena. Viktoras, uolus katalikas, mano parapijietis, stropiai prisilaikantis religinių nuostatų, buvo pastatytas dviprasmėn situacijon. Labdara - pagerbimas ir nuodėmė, kurios jis vengė visą šimtmetį, buvo sulieti vienon vieton.
Minėjimas gražaus fasado: fortepijono opusai, Viktoro nuotraukos aeroklube ir lakūno amplua, kalbos - apvalutės, nugludintos, šiek tiek apie jubiliatą, bet visumoj apie nieką. Ar buvo jubiliatas patriotas, ar turėjo idėjinių tikslų savo valstybės atžvilgiu? Nežinia. Apie LTT - nė žodžio. Šešios knygos apie ką? Nežinia. Gražaus fasado nomenklatūrinis vakaras, bijantis patriotizmo ir netolimosios mūsų pačių istorijos. Galbūt įsižeis koks nors Kėdainių „kniazius“, o tikriau Borisovas, nes jis švietė „sobstvena persona“ čia pat.
Ar ilgai išliksim savimi, gal liks tik nugludintas fasadėlis borisovų fone?
Verta pamastyti, ar „LTT kreipimasis į laisvąsias pasaulio tautas“ nepasisuko į mus pačius.
Atgal
