Asmenybės
11.01. Danutę Lipčiūtę – Augienę prisimenant
Prof. Česlovas Kalenda
2020 m. spalio 22 dieną Patname (JAV, Konektikuto valstija), eidama 107-uosius metus, išėjo amžinybėn paskutinė didžiojo lietuvių tautos dainiaus Jono Mačiulio Maironio sesers Kotrynos Mačiulytės – Lipčienės palikuonė Danutė Lipčiūtė – Augienė. Per savo ilgą ir turiningą gyvenimą ši garbingos giminės atstovė paliko ryškių pėdsakų kaip vaikų rašytoja, išeivijos lietuvių kultūros ir visuomenės veikėja, uoli tautos tradicinių vertybių puoselėtoja.
D. Lipčiūtė gimė 1914 m. balandžio 1 dieną Bernotuose (Raseinių r.). Buvo tryliktas vaikas ūkininko Juozo Lipčiaus šeimoje. Išsimokslinti jai daug padėjo dėdė kunigas ir poetas Jonas Mačiulis Maironis. Danutė nuo aštuonerių metų mokėsi Kaune, gyveno Maironio namuose. Poetas į jos albumėlį įrašė prasmingas eiles: Vaikeli, mokinkis, // Lietuve vadinkis, / Doros nenustok niekados ./ O mokslas daug gali, / Suteiks jis tau dalį, / Apsaugos nuo vargo, skriaudos.
Danutė Lipčiūtė – Augienė su dukra Rūta (Nuotrauka iš straipsnio autoriaus asmeninio archyvo)
Gabi mergaitė baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Sėkmingai studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Pasirinko lituanistiką su šalutine prancūzų kalbos ir literatūros specialybe. Mėgo V. Krėvės, V. Mykolaičio – Putino, P. Skardžiaus ir kitų iškilių profesorių paskaitas. Aktyviai dalyvavo meno draugijos „Šatrija“ veikloje. Baigusi universitetą gavo Lietuvių – prancūzų draugijos stipendiją ir išvyko tobulintis į Sorbonos fonetikos institutą. Paryžiuje tuo metu studijavo nemažas būrys lietuvių, ypač menininkų, tarp jų tikras žemaitis iš Telšių Paulius Augustinavičius. Jaunuoliai susipažino ir vienas kitas pamilo. Grįžę į Lietuvą susituokė. Danutė dirbo mokytoja.
Taigi, galima sakyti, išsipildė beveik visi dėdės poeto linkėjimai. Tačiau netrukus Lietuva atsidūrė bolševikinės Rusijos okupacijos gniaužtuose. Prasidėjo represijos, trėmimai. Danutės sesers Elenos Babonienės šeima ir brolis Mikalojus buvo išvežti į Sibirą. Mikalojus Lipčius, žinomas Lietuvos valstybės kūrėjas, ten žuvo. Kitos seserys ir broliai pasitraukė į Vakarus. Vengdama represijų, Augustinavičių šeima su keturiais vaikais irgi emigravo. Pirmiausia – į Austriją. Čia mirė mažametis sūnelis Saulius. Šeima persikėlė į pabėgėlių stovyklą Vokietijoje. Galiausiai apsigyveno Amerikoje. Vargo tikrai netrūko. Bet jis nepalaužė pabėgėlių ryžto įsitvirtinti, išmokslinti vaikus, patiems kurti. Tik nelengvas gyvenimas greit palaužė Pauliaus Augiaus, talentingo grafiko, sveikatą – jis 1960 m. mirė.
Danutė dar gimnazijoje ėmė lavinti plunksną, rašyti eilėraščius, prozos ir scenos vaizdelius. Išaugusi kultūros aplinkoje ji ir Amerikoje nepaskendo buities rūpesčiuose, nuolat puoselėjo savo ir vaikų lietuvišką dvasią, kalbą, kūrė. Išeivijoje buvo išleistos D. Lipčiūtės – Augienės knygos vaikams „Močiutės dovanėlė“, „Močiutės pasakos“. Daug eilėraščių, kitokių kūrinėlių išspausdinta žurnale „Eglutė“, kituose periodiniuose leidiniuose. Scenoje ne kartą statytos jos eiliuotos pjesės „Užburti vaikai“, „Velykos“, „Meškos mokykla“ ir kt. 1992 m. Lietuvoje išleistas D. Lipčiūtės – Augienės rinkinys „Eilėraščiai mažiems nedideliems“.
D. Lipčiūtė – Augienė ne mažiau rūpinosi ir anksti pasitraukusio iš gyvenimo savo vyro P. Augiaus dailės darbų leidyba. Jo grafikos raižinius ji ne kartą naudojo savo knygelėms iliustruoti. 1966 m. Čikagoje išleistas albumas monografija „Paulius Augius“.
Nuo 1977 m. D. Lipčiūtė – Augienė pradėjo lankytis Lietuvoje. Didelę darbų kolekciją ji padovanojo Dailės muziejui Vilniuje, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetui. 1995 m. Vilniuje išleista P. Augustinavičiaus iliustruota knyga „Pupos pasaka“. Ypatingo visuomenės susidomėjimo sulaukė 2000 m. Vilniuje išleistas P. Augustinavičiaus iliustracijų ciklas „Žemaičių vestuvės“. Šį darbą dailininkas sukūrė 1937 – 1938 m. Paryžiuje ir ten pasaulinėje parodoje pelnė Garbės prizą.
Atkūrus nepriklausomybę D. Lipčiūtė – Augienė beveik kas metai atvykdavo į Lietuvą. Aplankydavo gimtuosius Bernotus, Pasandravį, Betygalos kapines, kur palaidota jos mama ir seneliai, gimines, pažįstamus. Dalyvaudavo literatūros vakaruose, parodų atidarymuose, Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune renginiuose. Atgabendavo išeivijoje išleistų lietuvių rašytojų knygų. Gyvi ryšiai su gimtuoju kraštu, su jos žmonėmis jai buvo viena iš didžiausių vertybių, teikiančių džiaugsmo ir įprasminančių gyvenimą. Lietuvoje gyvenantys D. Lipčiūtės – Augienės giminaičiai ir pažįstami su nuoširdžia pagarba visada minės šios lietuvių tautos patriotės, gėrio ir grožio kūrėjos šviesų atminimą.
Atgal
