Asmenybės
06 14. Dainų ratas
(Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui atminti)
Laimutė Vasiliauskaitė
Šiemet UNESCO kalendorius mini M. K. Čiurlionio mirties 100-ąsias metines. Vienas iš tam skirtų renginių – Kamerinės muzikos koncertų ciklas Vilniaus paveikslų galerijoje (buvusiuose Chodkevičių rūmuose). Šio ciklo rengėjai – viešoji įstaiga „Cantus firmus“. Antradienį ten įvyko naujos muzikinės-literatūrinės kompozicijos „Lėk, sakale!“ premjera. Vakare skambėjo lietuvių instrumentinės muzikos klasika: mūsų genijaus, dailininko ir kompoitoriaus M.K. Čiurlionio keturi preliudai: a-moll, b-moll, d-moll ir H-dur, noktiurnas cis-moll ir vienas paskyrimas, dedikuotas Marijai Moravskai. Juos atliko pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Virginija Unguraitytė.
Pirmą kartą klausytojai galėjo gerėtis ir šiuolaikinės vokalinės muzikos opusais – Rimvydo Žigaičio išplėtotomis lietuvių liaudies ir autorinėmis dainomis, kurias sudainavo tarptautinių konkursų laureatas, „Triumfo arkos 2009“ auksinio balso savininkas - bosas Liudas Mikalauskas. Šiemet liepos 1 dieną bus metai, kai netekome šio garbaus lietuvių kompozitoriaus, pedagogo, kultūros ir meno veikėjo. Aktorė V. Kochanskytė publikai pasakė, kad kažkada profesorius prasitarė, kad labai norėtų, jog jo dainas atliktų būtent Liudas Mikalauskas. Taigi jis jas ne tik sudainavo, būtent jis ir parengė šią naują programą.
Skambant Čiurlionio muzikai, jo mažai žinomus laiškus tėvui, broliui, draugams ir mylimajai Sofijai kaip poeziją (nes tai – unikali epistoliarinė kūryba) deklamavo charizmatiška aktorė Virginija Kochanskytė. M.K. Čiurlionio mintis apie gyvenimą, jo kūrybos pakilimo ar nusivylimo akimirkas keitė pagal nuotaiką R. Žigaičio dainos, M. K. Čiurlionio meilės laiškus Sofijai – R. Žigaičio meilės dainos, pvz., Nuskinsiu tau šakutę su žydinčiais žiedais“. Įstrigo jo laiškas broliui „Broleli, nepasiduok“, kuriame Mikalojus Konstantinas aiškina, kas yra žmogaus mintys pagal indus – „...tai elementaliai, tarsi gyvos būtybės, kurių pagalba viską gali nugalėti arba... jos slegia ir sunaikina: moraliai ir fiziškai... Dabar man ramu, net materialinė pusė, kuri labai apsunkina gyvenimą, viduje nedaro jokio įspūdžio“. Laiškai labai šiuolaikiški: „Abejingumo gelmė ir kažkokia paslaptis“ (apie nakties tylą); „Kas toliau bus, Dievas žino. Projektų turiu begales, bet kaip juos realizuoti?.. Visą gyvenimą galiu vaikščioti be batų.... pinigai, prakeikti pinigai, nepagaunami, vartosi bankuose, seifuose, o čia? Suduodu per piniginę, jų čia nėra.... Tu sėdi Amerikoje ir kalsi pinigus, kuriuos mes švaistysime... Kodėl nuolat kalbame ką kita, o darome – ką kita. Kodėl negalime gyventi to kito gyvenimo?... Nuolat noriu daryti gera, bet nežinau, kaip... Noriu eiti, bet nežinau kur... Ir laikas, ir viskas eina niekais. Ateitis virsta praeitimi... Tapau po 80 valandų kasdien – kaip tai malonu, be nuovokos tapau... paskendau savo keistenybėse... Jaučiu, kad ruošiamas mums kažkoks naujas gyvenimas.... Atmeni, tu sakei, kad mes susitiksime kitoje realybėje?“ Beje, ar žinote, kuo skiriasi mintis nuo minties? „Vienos tartum iš kūno, materialios, jos miršta, o kitos – iš sielos, kas jas girdėjo – niekados nepamirš“.
Atgal
