Asmenybės
05 25. Vytautas Žemkalnis-Landsbergis apie Vincą Kudirką (2)
Algirdas Berkevičius
VI. Caro Aleksandro II-jo reformos
…Valdžia gerai numatė, kad Lietuvos polonizacija duoda imperijai labai apverktinus rezultatus. Ji pastebėjo, kad visos aktyvesnės ir sąmoningiausios lenkų jėgos, kylančios prieš juos, yra daugiausiai kilusios iš Lietuvos žemės. Imtasi tad, senos politikos - "Divide et impera" (skaldyti ir valdyti) - Lietuvos kultūrinis likimas gal būt turėjo būti atpalaiduotas nuo bet kurios lenkiškos įtakos. Tam tikslui caro valdžios numatoma:
1. "Su saiku" prisiauginti lietuviškosios inteligentijos, bet tuo pačiu laiku sudaryti sąlygas jai surusinti.
2. Separatistinį Lietuvos nusistatymą, pasireiškusį dar 1401, 1413, 1499 ir 1569 m. atgaivinti ir sustiprinti.
Uždraudus Lietuvai 1865 m. spausdinti tekstus lotynų raidėmis ir įvedus rusiškąsias raides, valdžia galvojo iš vienos pusės sutrukdyti atbundančios tautos siekimus, gi iš kitos - greičiau surusinti kraštą ...
VIII. Priešvarpis
Kudirkos siekiai iš esmės yra kova už socialinį sąjūdį. Carizmo santvarkos galingiausias ginklas - tai plačiųjų masių, kuo plačiausia to žodžio prasme, tamsybė. To būdavo siekiama aukštesnių luomų, anais laikais Lietuvoje dvarininkijos ir dvasininkijos protegavimu. Toji santvarka ugdė eilę negerovių: kėlė paskirų žmonių gerbūvį Lietuvos ūkininkijos ir darbininkijos sąskaiton. Tam priešinosi kiekvienas lietuvis ir kėlė kovos vėliavą ne tam, kad pakeistų vieną carizmą kitu, o tam, kad žengtų į šviesesnį visos žmonijos rytojų.
Vincas Kudirka nujautė, kad Lietuvai reikia, be ko ji negali būti - tautybės pojūčio, tai aiškiai suvokiama ir privaloma žmonių teisė, kurios niekam nevalia paminti.
1888 m. Vincas Kudirka jau susipratęs lietuvis.
Varšuvoje jo pastangomis ir jam vadovaujant įkuriama studentų draugija "Lietuva". Jis jau nebemano, kad tai tik "tarpusavio adoracijos draugija", kaip pašaipiai buvo išsireiškęs J.Jablonskiui apie Maskvos lietuvių studentų draugiją. Dabar toji" adoracija" nukreipiama visai Lietuvai, visiems lietuviams.
Draugijos "Lietuva" tikslai sekantieji:
1.Platinimas šviesos.
2.Atgaivinimas ir pakėlimas tautiškos dvasios, rašliavos ir dailės.
3.Pagerinimas ūkės buities.
4.Platinimas rubežių lietuvybės (čia pat išdėstomos ir priemonės tikslui pasiekti. pav. P.4, a - sulaikymu emigracijos ir t.p.).
1888 m. VI 29 d. Vincas Kudirka drauge su Petru Kriaučiūnu, Petru Leonu ir studentu K.Griniumi, susirinkę Marijampolėje svarstė būsimojo " Varpo" reikalus.
IX. Kaip įvyko Vinco Kudirkos" Prisikėlimas"?
Vincas Kudirka sparčiai artėjo prie Lietuvos. P.Kriaučiūno ir J.Jablonskio paveiktas, perskaitė "Aušrą" ir suprato, staiga suprato, kur link turi būti kreipiamos jo rezistencijos bangos.
" ... Rodos, išaugau išsyk, rašė V.Kudirka, ir ta pasaulė jau man per ankšta ... Pajutau save didžiu, galingu - pasijutau lietuviu esąs ... Neužilgo susižiedavau su Lietuvos literatūra, ir iki šiai dienai savo sužieduotinės neapleidžiu".
Nuo tos atmintinės dienos ir prasidėjo tikrasis "Prisikėlimas". Pats atsibudęs , Kudirka visu užsidegimu ėmė žadinti ir kitus ir visais varpais skambinti tautos prisikėlimui:
" Kad rytą saulė spinduliu pirmiausia
Apreiškė žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite
Tuoj darbininkai visi suknibždėjo,
Lyg gyventojai užgauto skruzdėlyno,
Ir kasdieniai darbai prasidėjo
Žmonių lizduose ir ant lauko gryno
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite
Varpas dar garsiau ir dar aiškiau gaudžia,
O graudus balsas veržiasi per orą
Kodėl nebaigia savo dainą graudžią?
Tinginius prikelt turi tikrą norą
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite
Tad skambink "Varpe", tegul gaudimas tavo
Išilgai, skersai eina per Lietuvą
Budink ir šauki graudžiu balsu savo
o tas šaukimas perniek tenežūva ...
Paskelbtos V.Kudirkos deklaracijos vykdymui, įsteigus Varšuvoje studentų draugiją "Lietuva", buvo būtina spauda. V.Kudirka tuo daugiausia ir buvo susirūpinęs, ir tais pačiais metais brendo "Varpas".
V.Kudirka buvo visiškai savistovus savo pažiūroje: jo asmenyje susikristalizavo lietuviškoji srovė, kartais net priešinga jį auklėjusioms kultūroms ir jį auk1ėjusiai visuomenei.
Pagrindinės V.Kudirkos idėjos būta:
Vieningai ir išsižadant asmeninių reikalų kovoti su negerovėmis. Tik sujungtomis jėgomis įmanoma tas negeroves tolinti.V.Kudirka mums sako: "Kas bus, jegu nelaimė užklups mus greičiau, nei spėsime susivienyti ir suprasti, kad Tėvynės reikalas visiems yra vienas, kad jis yra aukštesnis už atskirų partijų egoizmą, kad prieš tą Tėvynės reikaląpriešingiausios partijos turi stoti su alyvos šakele ir užmiršti asmeninius nesutikimus".
V.Kudirkos paskelbta lietuvių vienybės būtinybė turėjo platų atgarsį ir poveikį į visus lietuvius
Štai dr. Vinco Pietario ( 1850- 1902) laiške iš Ustiužnoje (RTFSR, Vologdos raj.) daktarui Jonui Basanavičiui:
" Būdamas Kaune aš netyčiomis pasimačiau su Jaunium. Apie Baranauską gana daug girdėjau, bet tiesą sakant, svarbaus mokslo intereso pas jį nejaučiau ir nebuvau" ... "Apie Baranauską nieko negaliu pasakyti, bet apie Jaunių noriu ginčyti. Apskritai apie jį kalbant, turiu parašyti, kad jis man atrodo protingu žmogumi .. .Kitaip sakant jis man pasirodė ne tamsiu fanatiku, bet žmogum, kuris gali ir kitus suprasti, ne vien kunigus. Maža to, - minėdamas tave, jisai nekalbėjo, būk esąs tavo priešininkas ir neprietelis. Galop, apskritai kalbant, aš manau, kad nėra nei priešininkų lietuvių, nei tinginių, nei gerų, nei brudų ... yra tik vieni lietuviai".
"Varpe" Kudirka buvo įvedęs "Tėvynės Varpų" skyrių, kurį pats visą laiką ir užpildydavo įvairiais publicistiniais straipsniais. "Tėvynės Varpas" tai ištiso dešimtmečio Lietuvos gyvenimo atspindys. " Tėvynės Varpuose" V.Kudirka pasirodė visa savo galinga dvasios sąranga ir pilna karštos Tėvynės meilės širdimi.
V.Kudirka savo raštuose paliesdavo visą mūsų tautos gyvenimą, neapsiribodavo vien tik praeities garbinimu ar tautos atbudimo džiaugsmu. Jis sekdavo ir visas mūsų gyvenimo neigiamybes, smerkdavo jas ir mokydavo, kaip reikia mylėti savo tautą, savo kraštą ir kokiu būdu toji meilė turi reikštis.
XI. Kražių tragedija
Gražiai Lietuvos ateičiai sukurti varpininkai pasirinko kovos kelią- be kompromiso, artimiausiu keliu eiti prie carizmo panaikinimo ir prieš bet kokį smurtą. V.Kudirka gynė Bažnyčią nuo caro persekiojimų, jis labai dėl to sielodavosi ir nerimaudavo. Tam puikus pavyzdys - protestas dėl Kijevo lenkų katalikų gelžkeliečių persekiojimo ir ypatingai dėl Kražių bažnyčios tragedijos. Ir aš leisiu sau čia paminėti keletą ištraukų iš 1894 m. "Varpo" Nr. 2 "Atminčiai Kražių kankintinių keletas ... ašarų"
Jis rašė : " Yra taip dideli širdies skausmai, kad žmogus išsyk lyg nutirpęs negali to skausmo išreikšti ... Atsitinka taip įstabūs dalykai, kad žmogus, lyg užgautas griausmo, negali susipaisyti ... "
Tai būta 1893 metais lapkričio 10 (22) d. Š.is V.Kudirkos straipsnis - tai gražiausias ir įspūdingiausias V.Kudirkos autoportretas - jame atsispindi galinga rašytojo dvasia, jo pro testas prieš smurtą ir žiaurią caro priespaudą kitataučiams ir kitatikiams. Skaitai ir rods matai Kudirką, virpantį iš apmaudo, sugniaužtais kumščiais, tuo tarpu plunksnos ginklo pagalba skelbiantį karą carizmui. Jo plunksna galinga ir poveikis jos gilus: kelia ir šaukia Lietuvą kovon ...
Cituoju: ... " Dvigalvis šiaurės erelis, pripratęs maitintis gyva mėsa savo priklausančiųjų ir gaivinti troškimą nekaltųjų krauju, turbūt buvo labai išalkęs ir ištroškęs, nes nesigėdindamas nė civilizuotos Europos, nė iš arti žiūrinčio XX amžiaus, suruošė sau lapkričio mėnesyje sukakusių metų kruviną pokylį Kražiuose, Kauno gubemijoje. Panorėjo paragauti neįveikiamos lietuvių mėsos ir išgerti jų kraujo, tuo gardurn ir gausiu krauju, kurio negalėjo atsigerti kryžiokai ir neįstengė viso išsunkti patys galą gavo, o viso neišgėrė" ... ( toliau aprašoma visa tai kas ir kaip ten vyko)
XII. Albinas Rimka apie V.Kudirką ir Lietuvos himną...
A.Rimka straipsnyje "Vincas Kudirka savo raštuose" pasisako, jog savo rašiniuose V.Kudirka buvo prastų žmonių draugas ir laisvės karžygis, kad jis buvo šalininkas tos srovės žmonių, kurie prisilaiko nuomonės, jog istoriją tveria ir privalo tverti ne didvyriai ir ne specialistai, bet visa tauta, arba, pasak jo (V.Kudirkos) vulgus - tai yra žemės artojai, suodini kalviai ir fabrikų darbininkai".
Tautinio kilimo pagrindinis, vedamasis (programinis) siū1as yra "Lietuva Tėvyne mūsų", Vinco Kudirkos sukurtas 1898 metais.
1.Meilė Lietuvai. 2. Pagarba gerajai senovei. 3. Dorovė. 4. Pasiaukojimas Tėvynės ir žmonijos labui.5. Švietimas. 6. Tautinė vienybė.
XIV. Vinco Kudirkos testamentas
Baigdamas noriu priminti dr. V.Kudirkos testamentą, kuris turėtų ugnim degti
kiekvieno lietuvio širdyje:
Jei audra ištikus verstų stulpą vieną
Iš tų, kurie palaiko jūsų namo sieną,
Namas negrius - iš baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tają pačią dieną
Tuoj kitą statykit:
Jei žūtų iš rankos priešo ar likimo,
Viens tų, kur augin garbę, dvasią jūs kilimo,
Rimkit - tegul jūs širdis drąsums neatstoja
Tiktai, ką anas darė vyrs pasišventimo
Tegul kits kartoja:
Lietuva mano! Priešui ant tavęs įnirtus
Privalai hydra tapti ta, kuriai nukirtus
Galvą, tuoj kelios vieton jos išdygsta.
Išliksi tik į hydrą gyvumo pavirtus,
Nors priešas nestygsta.
1899 m. lapkričio 16 d. mirė didysis Lietuvos žadintojas, varpininkas dr. Vincas Kudirka.
Keletas žodžių garbiam skaitytojui
Šį Vytauto Žemkalnio - Landsbergio darbą iš rankraščio perrašiau dar sovietinės okupacijos metais. Garbiam skaitytojui pateikiau tik kai kurias šio darbo ištraukas, mano supratimu labai svarbias kiekvienam lietuviui šiandieną.
Rankraštyje buvo pažymėta: LTSR Centrinis valstybinis Literatūros ir meno archyvas.
1979 m. vasario 26 d. Vilnius.
Kadangi šis didis ir garbingas mūsų tautos sūnus- Vytautas Žemkalnis mūsų visuomenei kaip reikiant dar nėra pristatytas, manau, kad jo įvairiapusišku rašytiniu palikimu derėtų rimtai susirūpinti, o jo darbus galimai plačiau paskelbti.
Atgal
