Asmenybės
04 20. Olandijos įžymybė – legendinė Mata Hari
Gintvilė Switters
Šiaurinė Olandijos provincija Frieslandija apsupta legendomis, pasakojimais, padavimais. Būdama ligoninėje susipažinau su Henk Jan Rinzema. Jo tėvai turi gėlių parduotuvę, pavadintą „Mata Hari“ vardu. Parduotuvė miestelio centre traukia praeivio akį intriguojančiu pavadinimu. Ant palangių egzotiškos gėlės – jūra gėlių: rožės, narcizai, hiacintai, laukinės orchidėjos, „rojaus paukštės“. Kalbuosi su parduotuvės savininke Afke Rinzema, kuri išduoda parduotuvės pavadinimo paslaptį: „Mata Hari“ malaizių kalba reiškia dienos akis arba saulė.
Įžymi šokėja Mata Hari gimė 1876.08.07 - Margaretha Gertruda Zelle. Tėvas turėjo kepuraičių ir skrybėlaičių parduotuvę Lecuwardene. Jis buvo pasiturintis miestelėnas, ir šeimoje nieko netrūko: vaikai galėjo mėgautis įvairiais malonumais. 1889 m. parduotuvė subankrutavo, o 1891 metais mirė Margaritos motina. Mergaitė persikėlė gyventi pas dėdę. Jis siuntė ją į Leideną studijuoti pedagogiką. 1894 m. laikraštyje pasirodė skelbimas: „Karininkas iš Indijos ieško gyvenimo draugės ir partnerės“. Jaunoji dama rimtai sureagavo ir po keleto susitikimų nusprendė tuoktis.
Metamorfozė
Margaritą viliojo egzotiškos šalys ir netrukus po vedybų išvyko į Javos salą, o vėliau į Malangą D'Azur. Ji susilaukė 2 vaikų ir, būdama dar jauna, troško naujų įvykių, išgyvenimų. Per tą laiką ji vaidino nedidelę rolę vietiniame teatre. 1902 metais šeima persikėlė į Amsterdamą. Margarita išsiskyrė ir pakeitė gyvenimo stilių. 1903 m. išvyko į Paryžių. Be pinigų, be jokių socialinių ryšių buvo sunku surasti darbą. Ji tapo modeliu dailininkų dirbtuvėse, o vakarais šoko amazonę Moljero teatre. Tuo metu ji šoko „gyvačių“ šokį Monmartro kavinėse. Čia ji buvo pastebėta, ir madam Kirevskij pakvietė ją šokti savo salone. Netrukus Rytų muziejaus savininkas Emilis Giumet pakvietė Margaritą šokti muziejuje, naudojantis įvairiom kolekcijom ir juvelyriniais dirbiniais. Šia proga muziejus pavirto Rytų šventykla: buvo surengtos specialios dekoracijos, kolonos apipintos gėlėmis ir salėje patalpinta XI amžiaus skulptūra. Margarita tapo Rytų deive: klubus juosė šaliai, krūtinė nusagstyta metalinėmis plokštelėmis su brangakmeniais, rankos papuoštos apyrankėmis, ant galvos – diadema.
Savo Rytietiško magiško šokio galia Margarita pavirto į Mata Hari.
Belle epoque
Publika buvo sužavėta nuogos šokėjos menu. Laikraščiai liaupsino šį fenomeną. 1905 m. kovo 13 d. pasirodyme paprasta Frieslandijos moteris transformavosi į Mata Hari. 1905 metai buvo pakilimo metai visoje Europoje: klestėjo amatai, prekyba, menas. Tai buvo „Belle epoque“. Marcelis Proust žavisi jos elegancija ir erudicija. Pikaso, Debiusi, Karuzo buvo gerai pažįstami šiai damai. Domėjimasis Rytais Paryžiuje buvo gyvesnis nei Olandijoje. Tapyba ir literatūra buvo daugiau išvystyta negu šokio menas. „Jos šokis – tai gyva poezija, pilna ugnies, aistros ir vilionių“, - rašė laikraščiai. Orientalizmas mene buvo romantizmo išraiška. Dažnai rytų erotinės scenos buvo paryškinamos įvairiais aksesuarais: pypkėmis, juvelyriniais dirbiniais, perregimais šydais, sarongomis, togomis. Būdama „rytų“ šokėja Mata Hari bando savo šokiu pakeisti Viktorijos laikmečio moters įvaizdį į laisvos, nepriklausomos moters simbolį.
Jos šokyje dievaitės Istar garbei Mata Hari vaizdavo dievaitę, pereinančią 7 ritualinius vartus, numesdama ant žemės 7 šydus, simbolizuojančius uždraustą kelią į meilę. Savi išraiškos formomis Mata Hari pasirodymai buvo stipresni negu Aisedoros Dunkan. Būdama Rudolfo Macloud žmona Margaretha keliavo po Indonezijos salas, kur įsisavino grakščius šokio elementus.
„Izadora Dunkan mirusi! Tegyvuoja Mata Hari!“ – rašė Vienos laikraščio žurnalistas. Jos impresario grafas Astruk, žinomas Diagilevo baleto ir Šaliapino pasirodymų organizatorius, buvo patenkintas sėkmingomis ponios Macloud gastrolėmis. Europa gulėjo po jos kojomis. Daugelis spaudos šaltinių skelbia jos profesionalumo lygį. Ji šoko Milano La Scala! „Su kiekvienu šydu, kurį numesdavau po kojomis, kilo mano šlovės žvaigždė“, – rašė dienoraštyje Margaretha. Vienos laikraščio žurnalistas pateikė jos aprašymą: „aukšta, liekna, nuostabiai gracinga, tarsi laukinis žvėris su melsvai juodais plaukais ir dailiu veideliu, spinduliuojančiu magišką jėgą“.
Saulėlydis
Sėkmingas Mata Hari gastroles nutraukė I pasaulinis karas. Berlyne masiškai buvo uždarinėjami teatrai. Šokėja grįžta į tėvynę, tačiau čia nesulaukia pripažinimo. Laikinai gyvena Amsterdame. Čia susitinka su vokiečių konsulu Cremeriu, kuris paprašė jos paslaugos rinkti informaciją apie Prancūziją. Mata Hari įsipynė į pavojingą žaidimą. Nežiūrint to, iki šiol nėra žinoma apie jos funkciją I pasauliniame kare. Būdama šokėja ir patraukli moteris ji galėjo apsukti galvas daugeliui kareivių ir karininkų. Egzotika, kuri taip traukė ir viliojo žmones, „bella epoque“ buvo smerkiama ir išjuokiama. Margaretha priėmė Cremerio pasiūlymą ir nutraukė kontaktus su Berlyno teatru. Tarsi atsitiktinumo dėka pasirodo Karl Cramer, kuris išmoka šokėjai 20000 frankų ir įduoda 3 flakonus nepermatomo rašalo, suteikdamas jai slaptą kodą: H21. 1916 m. lapkričio mėnesį Mata Hari buvo suimta. Remiantis Sam Wagenaar knyga išryškėja, kad generolas George Ladeux suvaidino lemiamą rolę jos tardymo procese. 1917 m. liepos 24 d. Mata Hari buvo tardoma Paryžiaus teismo rūmuose, kur buvo paskirtas nuosprendis – mirties bausmė. Būdama kalėjime rašė nevilties pilnus laiškus olandų bendruomenei. Vienintelis, kuris ją palaikė, buvo baronas Vander Cepellen ir jos kambarinė Anja Lintjes, išsaugojusi jos dienoraščius ir nuotraukas. Dvi dienos iki egzekucijos Olandijos užsienio reikalų ministerija pasiuntė telegramą su prašymu mirties bausmę pakeisti ilgalaikiu kalėjimu, tačiau jau buvo per vėlu. 1917 m. spalio 15 d. ji buvo nuteista. Ankstyvas spalio 15 rytas, ketvirta valanda. Margaretha kalbasi su kunigu, vėliau išsirenka gražiausius rūbus, perduoda laiškus ir – atsisveikina. Atvykusi mašina nugabena ją į Paryžiaus užmiestį – Sint Vincennes, kur jos laukė 12 kareivių, vykdančių mirties nuosprendį. Margaretha atsisako būti surišta ir sutinka mirtį atviromis akimis. 6 val. 15 min. pasigirsta salvės, Margaretha Gertruda van Zelle-Macloud miršta, tačiau jos likimo žvaigždė sušvinta.
Moteris legenda
Po jos mirties pasirodo daugybė knygų, straipsnių, filmų. Dėka kruopštaus analitinio darbo pasirodo Sam Wagenaar knyga „Priverstinė šnipė ar nekalta gražuolė“. 1931 metais SAM Wagenaar buvo pakviestas kurti filmą apie Mata Hari su jos rolę vaidinusia Greta Garbo. Šis autorius vienintelis iš legendinės šokėjos biografų turėjo teisę naudotis jos dienoraščiais. Dėka kambarinės Anja Lintjes – nuotraukos ir dienoraščiai perduoti į Frieslandijos muziejų, jos gimtajame Leeuwarden mieste. Šlovė apie femme fatale susilaukė tarptautinio dėmesio. Daug dokumentų apie jos šnipinėjimo veiklą nėra žinomi, archyvai bus atidaryti tik 2017 metais, t.y. 100 metų po jos mirties.
Atgal
