Asmenybės
03 18. Pagerbtas Aleksiejus Bogoliubovas (1911 03 25-2004 11 01)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Aleksiejus Bogoliubovas – technikos mokslų daktaras (1966), profesorius (1972), Ukrainos Mokslų akademijos narys korespondentas (1969). Apdovanotas Tarptautinės mokslo istorijos akademijos prestižiniu A. Koyrė medaliu (1971). 1997 m. jam suteikta M. Krylovo premija, 1996 m. – Ispanijos ordinas „Už pilietinius nuopelnus“ (už darbą apie architektą Augustiną Betankūrą). A. Bogoliubovas – mokslo ir technikos nusipelnęs veikėjas (2001), dalyvavęs Vilniuje, minint Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, pasakęs kalbą.
Donatos Kulviecaitės iniciatyva Lietuvos technikos bibliotekoje parodų rengimo grupė (kuratorė Vilija Vygovskienė) parengė parodą „Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos akademikas Aleksiejus Bogoliubovas ir Lietuva“. 2011 m. kovo 15 d. bibliotekoje, atidarius parodą, paminėtas Aleksiejaus Bogoliubovo gimimo 100-metis.
Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje kultūros atašė Olena Masneva džiaugėsi neformaliu, šiltu susitikimu, surengtu Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojų iniciatyva – Lietuvoje pagerbti Ukrainoje žinomą asmenybę A. Bogoliubovą.
Profesorius Libertas Klimka kalbėjo apie A. Bogoliubovo darbus. Parodoje jo straipsniai ir knygos atskleidžia mokslo istorijos reikšmę: mokslo istorija bet kurią discipliną gražiai įtalpina į kultūros istoriją ir ją praplečia. Mokslininkas kalbėjo apie unikalią A. Bogoliubovo šeimą – tai pasididžiavimas Ukrainai. Prof. L. Klimka priminė ukrainiečių mokslininkų pagalbą, kuriant Lietuvoje puslaidininkių fiziką. Prisiminė savo disertacijos oponentą - vieną iš Sąjungos mokslo lyderių Litovčenko Vladimirą Grigorjevičių, kuris 1971 m. atvyko į disertacijos gynimą ir po sėkmingo jos apgynimo, keldamas šampano taurę, pasakė, kad žodis „Vilnius“ – tai sąsajos su ukrainietišku žodžiu „laisvė“. Tokie žodžiai visiems buvo netikėti – juk buvo 1971-ieji. Paroda, skirta A.Bogoliubovui – tai mokslinių ryšių tąsa.
Doc. dr. Juozas Banionis pateikė A. Bogoliubovo biografijos duomenų, nagrinėjo mokslininko „Biografinį žinyną“, pristatė žinyne minimas 10 asmenybių, susijusių su Lietuva.
Prelegentas kalbėjo apie A. Bogoliubovo bičiulystę su Liubomyru Kulviecu, kurį ukrainietis mokslininkas itin vertino. Pateikė gražią citatą – A. Bogoliubovas L. Kulviecą palygino su M. K. Čiurlioniu – tiek, kiek jis įdėjo muzikai, tiek L. Kulviecas – matematikai mechanikai.
Muzikinius kūrinius: ukrainiečių liaudies dainą, senovinį rusų romansą ir Algimanto Raudonikio dainą „Tėvynė“ atliko VPU Muzikos katedros prof. Antanas Kiveris, komponavo Daiva Žitkevičienė.
Keletas Aleksiejaus Bogoliubovo gyvenimo ir veiklos epizodų
Aleksiejus Bogoliubovas (1911 03 25-2004 11 01) gimė 1911 m. kovo 25 (senuoju stiliumi 12 d.) Nežine, Černygovo sritis. Tėvas – Nikolajus Bogoliubovas – teologijos daktaras Kijevo Šv. Vladimiro universiteto profesorius, motina – muzikos mokytoja. Vyresnysis brolis Nikolajus tapo fiziku teoretiku – Rusijos mokslų akademijos nariu, o jaunesnysis Michailas – orientalistikos specialistas, Rusijos mokslų akademijos narys.
Aleksiejus Bogoliubovas baigė Charkovo universitetą (1936), Mechanikos ir mašinų statybos institutą (1938). Dirbdamas inžinieriumi dėstė Charkovo Mechanikos ir mašinų statybos institute (1940–1941). 1956-1962 m. vyresnysis inžinierius, vadovaujantis inžinierius Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerijoje.
23 metus profesoriaudamas Inžinieriniame statybos institute Kijeve (1958-1981), tapo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu (nuo 1962 m.), po metų - vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1975-1989 m. A.Bogoliubovas - Matematikos instituto vadovaujantis mokslinis bendradarbis, o kartu ir vyresnysis mokslinis bendradarbis Ukrainos mokslų akademijos Istorijos instituto technikos istorijos ir gamybos sektoriuje (1963-1974).
A. Bogoliubovas tapo Ukrainos matematikos istorijos mokslinės mokyklos vienu iš mecenatų – sukūrė tarptautinę mokyklą matematikos, mechanikos istorijos srityje. Tyrinėjo matematikos istorijos, mašinų mechanikos, mašinų istorijos klausimus, Ukrainos mokslo ir švietimo klausimus. Jis paskelbė savo mokslinius straipsnius Rusijoje, Ukrainoje ir Ispanijoje. Kijeve
A. Bogoliubovui bendradarbiaujant, 1966-1970 m. buvo išleista 4 tomų monografija, skirta matematikos istorijai. Tyrinėdamas inžinieriaus Augustino de Betankuro gyvenimą ir veiklą 1990 m. Madride pakartotinai išleido (su savo komentarais) Betankuro ir Lanco darbą „Traktatas apie mašinų gamybą“ – tai pirmoji pasaulyje knyga iš mašinų teorijos.
1983 m. A. Bogoliubovas parengė ir Kijeve išleido labiausiai žinomą savo biografinį žinyną „Matematikai. Mechanikai“. Tai 638 puslapių knyga, kurioje aprašyta 1500 praeities ir dabarties mokslininkų. Šiame žinyne galima paskaityti apie Lietuvos arba su Lietuva susijusias asmenybes: Bronių Grigelionį, Joną Kubilių, Liubomirą Kulviecą ir kt.
A. Bogoliubovas mokslinių biografijų apie Robertą Huką (1984), Augustiną Betankurą (2002) autorius, leidinio matematikos istorija Rusijoje autorius.
Ukrainos mokslų akademijos Matematikos instituto tarptautinėje mokykloje išaugo daug žymių mokslininkų. Tarp jų ir Liubomiras Kulviecas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius.
Aleksiejus Bogoliubovas jį labai gerbė, parašė keletą straipsnių ir įžangų jo knygoms, kurios buvo išleistos jau po L. Kulvieco mirties.
Aleksiejus Bogoliubobas mirė Kijeve 2004 m. lapkričio 2 d.
Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Atgal
