AKTUALIJOS
2024.10.05.Gerb. Prezidente
Algimantas Lelešius
1941m. tremtinys
Kazlų Rūdos Garbės pilietis
Mes, jau nueinantys tremtiniai, kuriems po 80-90 metų, prašome Jūsų pagalbos sprendžiant mums ypač aktualią Sūduvių vizijos Lukiškių aikštės, Laisvės kario atminimo įamžinimo problemą.
Šiai skaudžiai problemai, jau virš dvidešimties metų. Mūsų Sūduvių Lukiškių aikštės vizija sukurta 2002 m. Pirmoji publikacija buvo 2002 m. lapkričio 7d. „Suvalkietyje“.
Viziją entuziastingai rėmė politiniai tremtiniai, kaliniai, šauliai, Sūduvos merai. Apie tai daug rašė spauda. Šimtais parašų ją palaikė patriotiškai nusiteikę piliečiai. Nuo 2009 m. daug kartų buvo kreiptasi raštu į įvairias instancijas (Vilniaus savivaldybę, Kultūros ministeriją, Vyriausybę). Deja, jokio rezultato.
Šiai problemai spręsti buvo organizuota keletas konkursų. Visi jie baigėsi fiasko dėl dalyvių kūrybinio neįgalumo.
Kitaip praėjo 2017 m. organizuotas Šiuolaikinio meno centro konkursas. Iš 32 dalyvių projektų buvo atrinkti 5. Tarp jų ir mūsų Sūduvių vizija. Deja, nesuprantamai, nugalėjo A.Labašausko „Laisvės kalva“. Dabartinis Vilniaus meras V. Benkunskas pareiškė, kad jokia kalva neleis žaloti aikštės. Jam pritarė ir Kultūros paveldas.
Penkete buvo ir A. Sakalausko „Laisvės karys“ (Raitelis). Jam pavyko. Jis pastatytas Kaune prie istorinės pilies. Penkete atrinktųjų projektų liko 3: mūsų, Sūduvių ir 2 vaikų darželio lygio. Jeigu Komisija būtų geranoriška, ji nors ir po 7 metų nugalėtoja paskelbtų mūsų neprilygstamą Sūduvių viziją. Komisijoje buvo žinomas istorikas A. Bumblauskas, Vilniaus architektas M. Pakalnis ir 3 ar 4 asmenys.
Mums, išeinantiems tremtiniams, vizijos realizavimas būtų nepaprastai svarbus, tai būtų mūsų prasmingas, patriotinis atsisveikinimas su Lietuva. Skaudu, kad valdantieji to nenori suprasti. Laisvės kovotojo atminimo įamžinimas – šventa Lietuvos kariuomenės pareiga. Deja, ministras L. Kasčiūnas nenori to suprasti. Ir jo partijos nariai, Vilniaus meras V. Benkunskas ir Premjerė I. Šimonytė taip pat. Tremtiniai už jų partiją visuomet balsavo, o dabar, kai mes pateikėm, mums išeinantiems, nepaprastai svarbų prašymą, esame skaudžiai nuvilti.
Vizija – absoliučiai originali. Niekur kitur tokios nėra. Vyčio kryžius per visą aikštės plotą deramai įamžina atminimą milijono Lietuvos karių, žuvusių už Lietuvą nuo Mindaugo laikų. Lietuvos istorija čia tarsi ant delno. Tinkama garsinti Lietuvos vardą. Vilniuje kasmet lankosi milijonas užsienio turistų. Jie noriai lankytų originalią Lukiškių aikštę. Pusę iš jų surinktų lėšų (šimtai tūkstančių eurų) galėtume skirti Ukrainai.
Vizijos projekto sprendimai originalūs, aktualūs, šiuolaikiški. Paskutinis XXI amžiaus sektorius skirtas stojimui į NATO. Baseinėlis lėktuvo kontūru, NATO aviacija saugo Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę.
XV amžiaus Žalgirio mūšio sektorius. Baseinėlis dviejų atkarpų, ąžuolų lapų kontūru. Ąžuolo lapas – tai garbės simbolis. Vienoje atkarpoje negilaus baseino dugne – spalvotų akmenėlių mozaika. Pavaizduotas Vytauto laikų Lietuvos karys. Kitoje atkarpoje – kryžiuotis. Nenustebkit. Dabar mūsų požiūris į kryžiuočius kitoks – europietiškai tolerantiškas. Mes juos laikome narsiais kariais. Jeigu ne jų pralaimėjimas Žalgirio mūšyje, neturėtume kuo šitiek amžių didžiuotis. Toks tolerantiškas požiūris patiktų besikuriantiems Lietuvoje Vokietijos brigados kariams.
XVI amžiaus Liublino unijos sektorius. Baseinėlis dviejų kardų kontūru – simbolizuoja Lietuvos ir Lenkijos karinių galių sąjungą. Kad sėkmingiau kovotų su rusų carų agresija. Baseinėlio dugne – Lietuvos ir Lenkijos herbų spalvotų akmenėlių mozaika. Tai dar labiau sutvirtina dabar ypač aktualią Lietuvos ir Lenkijos draugystę. Beje, Lietuvos ir Lenkijos sąjunga – tai dabartinės Europos Sąjungos pradžia prieš 500 metų.
Vizijoj didžiulis dėmesys skiriamas Bažnyčiai ir jos istorinei misijai kuriantis Lietuvos valstybei. Mindaugą karūnavo XIII amžiuje katalikų Bažnyčios vyskupai. Lietuvą XIV amžiuje krikštijo taip pat jie. Vyčio kryžius per aikštės visą plotą taip pat ne svetimas Bažnyčiai. NATO gina krikščionišką pasaulį. Tai taip pat nepaprastai svarbu Bažnyčiai.
Vizijos idėja plačiai sklinda po pasaulį. Ji yra mano knygoje „Kazlų Rūda – Patriotizmo meka“, kurią ir Jūs turite. Knyga išsiųsta Lenkijos, Britanijos, Airijos, JAV, Kanados, Argentinos, Australijos lietuvių bendruomenėms. Ją gavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirm. Dalia Henkė. Knyga suskaitmeninta, tad ją gali skaityti bet kuris pasaulio pilietis turintis kompiuterį ir mokantis lietuvių ar anglų kalbą.
Atgal
.jpg)
.jpg)
