AKTUALIJOS
2024.10.02.Sūduvių Lukiškių aikštės vizijos projekto realizavimas garsintų Lietuvą, Vilnių ir Sūduvą
Algimantas Lelešius
1941 m. tremtinys
Kazlų Rūdos Garbės pilietis
Šiai problemai jau virš 20 metų. Kaip ir Vilniaus futbolo stadiono problemai. Tai parodo valdžios dvasinį, moralinį neįgalumą, korumpuotumą, antipatriotizmą. Neatsitiktinai pagal apklausas tik 6 proc. piliečių eitų ginti šalį (Suomijoj 70 proc.). Prieškario Lietuvoj patriotizmo lygmuo buvo gal dešimčia kartų aukštesnis. Visų dalykų mokytojai ugdė jaunimo patriotizmą. Todėl ir išugdė kartą, kuri paaukojo save kovai už Lietuvos laisvę. Žuvo virš 20 000 Laisvės gynėjų, partizanų. Tiek buvo Lietuvos kariuomenėje. Jų auka įkvėpė neginkluotą pasipriešinimą. Romas Kalanta, Lietuvos Laisvės Lyga, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, Sąjūdis. Dabartiniai politikai net gėdijasi apie tai kalbėti. Gerai garsus istorikas Edvardas Gudavičius pasakė: „Dauguma lietuvių – rusai, tik kalba lietuviškai“. Štai iš kur tie 6 proc. Matom prie ko privedė, patriotizmo blokavimas, ypač mokykloje. Ir dabartinių kandidatų į Seimą kalbos nuobodžios (pensijos, atlyginimai, mokesčiai). Tos kalbos iš esmės nieko nekeičia. Skirtos tiktai pilvui, o lietuviškumui, dvasingumui – nieko. Kur nėra patriotizmo, idealizmo, dvasingumo atsiranda mankrutizmas. Jo išraiška – išsigimusi čekutininkų karta. Apie patriotizmo stoką byloja ir artėjantys Seimo rinkimai. Kada potencialiai kyla karinė grėsmė Lietuvai, leidžiama dalyvauti rinkimuose prokremliškoms jėgoms (panašu E. Vaitkui, kuriam Putinas tarsi aukščiausiosios prabos žmogus, V. Uspaskich, kuris mano, kad Klaipėda – rusiškas miestas). Grįžkim prie svarbiausios temos – Sūduvių Lukiškių aikštės vizijos. Apie jos realizavimą svajojam mes – išeinanti, dar likusių tremtinių karta. Mums jau 80-90 metų. Išeidami norim palikti tą realizuotą viziją – mūsų atsisveikinimą su Lietuva. Jeigu jau to negalim išprašyti mes, atkentėje Sibiro dykynėse, tai ko tada verta valdžia 20 metų savo priešiškumu mūsų siekiui, varanti į neviltį. Beje, jai būdingas kūrybinis neįgalumas. O tiems, kurie kažką sukurti sugeba, keršija.
Vizija – absoliučiai originali. Niekur kitur tokios nėra. Vyčio kryžius per visą aikštės plotą deramai įamžina atminimą milijono Lietuvos karių, žuvusių už Lietuvą nuo Mindaugo laikų. Lietuvos istorija čia tarsi ant delno. Tinkama garsinti Lietuvos vardą. Vilniuje kasmet lankosi milijonas užsienio turistų. Jie noriai lankytų originalią Lukiškių aikštę. Pusę iš jų surinktų lėšų (šimtai tūkstančių eurų) galėtume skirti Ukrainai.
Vizijos projekto sprendimai originalūs, aktualūs, šiuolaikiški. Paskutinis XXI amžiaus sektorius skirtas stojimui į NATO. Baseinėlis lėktuvo kontūru, NATO aviacija saugo Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę.
XV amžiaus Žalgirio mūšio sektorius. Baseinėlis dviejų atkarpų, ąžuolų lapų kontūru. Ąžuolo lapas – tai garbės simbolis. Vienoje atkarpoje negilaus baseino dugne – spalvotų akmenėlių mozaika. Pavaizduotas Vytauto laikų Lietuvos karys. Kitoje atkarpoje – kryžiuotis. Nenustebkit. Dabar mūsų požiūris į kryžiuočius kitoks – europietiškai tolerantiškas. Mes juos laikome narsiais kariais. Jeigu ne jų pralaimėjimas Žalgirio mūšyje, neturėtume kuo šitiek amžių didžiuotis. Toks tolerantiškas požiūris patiktų besikuriantiems Lietuvoje Vokietijos brigados kariams.
XVI amžiaus Liublino unijos sektorius. Baseinėlis dviejų kardų kontūru – simbolizuoja Lietuvos ir Lenkijos karinių galių sąjungą. Kad sėkmingiau kovotų su rusų carų agresija. Baseinėlio dugne – Lietuvos ir Lenkijos herbų spalvotų akmenėlių mozaika. Tai dar labiau sutvirtina dabar ypač aktualią Lietuvos ir Lenkijos draugystę. Beje, Lietuvos ir Lenkijos sąjunga – tai dabartinės Europos Sąjungos pradžia prieš 500 metų.
Vizijoj didžiulis dėmesys skiriamas Bažnyčiai ir jos istorinei misijai kuriantis Lietuvos valstybei. Mindaugą karūnavo XIII amžiuje katalikų Bažnyčios vyskupai. Lietuvą XIV amžiuje krikštijo taip pat jie. Vyčio kryžius per aikštės visą plotą taip pat ne svetimas Bažnyčiai. NATO gina krikščionišką pasaulį. Tai taip pat nepaprastai svarbu Bažnyčiai.
Laisvės kario atminimo deramas įamžinimas Lukiškių sakralioje aikštėje – šventa Lietuvos kariuomenės pareiga. Dabartinis Krašto apsaugos ministras dar turi šiek tiek laiko. Kitoje Seimo kadencijoje jis šio posto neturės. Tad galėtų padaryti Sūduvių Lukiškių aikštės vizijos realizavimo pradžią. Ir įamžintų Lietuvos istorijoje save, savo partiją, Lietuvą, Vilnių ir Sūduvą. Linkime ryžtingumo ir drąsos.
Atgal
