AKTUALIJOS
2024.09.23.VALSTYBĖS ATEITIS – MŪSŲ VISŲ RŪPESTIS
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Tai, kad kone tris šimtus metų Lietuvą valdė gediminaičiai, visiškai nereiškia, jog tauta neturėjo nei balso teisės, nei galimybės kurti prasmingą savo šeimos ir genties gyvenimą. Tauta kuo aktyviausiai dalyvavo Valstybės kūrimo bei jos išsaugojimo procese. Vėliau iš Rytų ir Vakarų atslinkus žiauriausiai prievartos tamsai, netekusi laisvės ir žmogiškųjų teisių, Lietuva tapo ne tik grobikų įkaite, bet ir nelaiminga, nuolat ujama ir naikinama auka. O jos nevisavertiškumo kompleksas šimtmečius okupantų buvo diegiamas į palaužtą ir apnuodytą žmonių sąmonę. Siekiant visiškai demoralizuoti laisvą visuomenę naudotos visos žvėriškiausios okupantų siekio ir fiziškai sunaikinti tautą priemonės. Trėmimai, žudymai, kalėjimai, girtavimo brukimas, katalikybės ir reformacijos židinių naikinimas, rašto ir mokyklų draudimas... Tikroji lietuvių tautos Golgota iki šiol neatskleista, nutylėta. Ir šiandien kartojami bolševikų sukurti „naratyvai“ (jos „istorikų“ ypač pamėgtas žodis) apie lietuvių tamsumą, atsilikimą, apie okupantų atneštą „išvadavimą“ ir „kultūrą“. Tik vienas kitas doras istorijos skelbėjas drįsdavo atskleisti šiek tiek tiesos. Todėl negaliu atsižavėti garbingiausia istoriko Rimvydo Žiliuko pozicija, kai jis argumentuotai ir tiesiai kalba apie tikrą, o ne sovietinės kamarilės sukurptą istorijos klastotę. Būtinai perskaitykite jo straipsnį šių metų „Lietuvos aido“ Nr.35! Ir ne tik šį. Spaudoje randasi vis drąsesnių įžvalgų, pateikiama išties stulbinančių mūsų gilios istorijos faktų, pagaliau kad ir labai nedrąsiai pradedama atsigręžti į svarbiausią tautos vertybę – kalbą. Kaip ir kodėl Lietuva prarado savo nepriklausomybę ir didybę jau galima rasti nemaža rimtų studijų. Tačiau bėda ta, kad tauta vis dar neturi Konstitucijoje skelbiamos teisės: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Panašių deklaracijų yra ne viena. Tokių rėksmingų, bet visiškai melagingų frazių, galima rasti kone kiekvienos partijos partijėlės „programoje“.
.jpg)
Seimas - Tautos išlaikoma nieko bendra su Tauta neturinti kontorėlė
Kas atsitiko, kad viešas melas tapo amoralumo ir niekšybės įsikūnijimu? Ne itin veiksmingas „čekiukų skandalas“ tėra tik drungnas, bet ne šaltas dušas įsisiautėjusiai valdžiagyvių savivalei. Kažkada, dar Statutuose užfiksuota teisė dingo, šiandien galioja tik stalininių „troikų“ nuosprendžiai „už akių“. Visokių visokiausių „įstatymų“ priperėta tiek, kad apie juos be atvangos gaminantį Seimą gėda net kalbėti. Tautos išlaikoma nieko bendra su Tauta neturinti kontorėlė pasidarė tik savų interesų siekiančių plebėjų irštva. O patys didžiausi skauduliai vis stumdomi, koneveikiami, išjuokiami apmokamų trubadūrų. Sąžiningiausiai mokesčius moka tik senjorai. Jie negali niekur pasislėpti. Jie neturi nei sąskaitų, nei dvarų užsienyje, todėl yra pats tinkamiausias taikinys ir laimikis vadinamai „teisėsaugai“ ir nebaudžiamai mus apvaginėjantiems valdžiagyvių satelitams. Iki šiol Lietuva nė nenumano, kiek ir kokio turto ji turi. Išgirdę pastabėlę, valdžios klerkai debiliškai klausia: „O kur tai yra?“ Gaudami atlygį už oro gadinimą, jie dar prašo už juos atlikti ir jų darbą. Po daugybės bevaisių pastangų tautos atstovai praranda viltį ir pagaliau nustoja rūpintis valstybe. Džiūgaudama „viršūnėlė“ mielai toliau tvarko savo reikaliukus, savo finansiukus ir savo planus planelius. Daug kas manęs klausia, kuriems velniams mums ta „teisingumo“ ministerija, jei „teisingumo“ devizas – „samdykis advokatą“? Tenka apsimesti, kad nežinojau, jog tokia ministerija yra… O kad turime puikiausių teisininkų, tai kam tai rūpi? Argi iškilus teisininkas Jonas Ivoška tiktų į tos „ministerijos“ vadovus, jeigu jis netatuiruotas? Taigi ne savas. Nepažymėtas. O Ignas Vėgėlė puolamas vien dėl pavardės... Pasiklausiau išpuolių prieš pačių kagėbistų mirties bausme nuteistą Daną Arlauską ir tiesiog šiurpas nukratė. Jis atvirai atskleidė paslaptį, kaip jo iniciatyva visa grupė „kagėbistų“ pasirinko kelią su laisva Lietuva. Be tokių žmonių ir šiandien sėdėtume okupanto pasturgalyje! Bet šiandieniniai prisitaikėliai, šventesni už patį Romos popiežių bijo drąsių ir padorių žmonių. Jau minėtame „Lietuvos aido“ numeryje skaičiau habilituoto technikos daktaro Leono Ašmanto straipsnį ir graudinausi, kad talentingiausi žmonės ignoruojami. Esame tikrai gabi tauta. Ir turime daugybę puikiausių specialistų. Tačiau prie valdžios ėdžių veržte veržiasi apsišaukėliai, „etatiniai“ valdžiagyviai. Gink Dieve, nesakau, kad absoliučiai visi Seimo nariai netikėliai. Deja, jie ten visiškai bejėgiai. Proto balsas toje makalynėje nustelbiamas pakišant neva svarbesnes temas ar tiesiog pakeičiant temos svarstymą tuščiu laiko gaišinimu...
Na, gana plepėti apie tai, kas žinoma net tiems, kurie nieko nežino ir nenori žinoti. Nenumaldomai artėja dar vieni tikriausiai tik pinigus iššvaistysiantys rinkimai. Enkiolika senų ir dar negirdėtų partinių susibūrimų tikisi įveikti rinkimų kartelę. Gerbiamosios ponios ir ponai! Siaubingiausia yra tai, kad nors ir „yra iš ko rinktis“, pasirinkti beveik neįmanoma. Kiekviename tame sambūryje yra ir padorių kandidatų ir tiesiog nusikaltėlių, kurių vieta ne Seime, o grotuotoje kameroje. Nesistebėkit, kad jie vėl ateis „į valdžią“, aiškins, kaip reikia gyventi. Didžiuliai pinigai, įtaka, seni ryšiai ir galinga samdyta „žiniasklaida“ visada puikiai atlieka savo juodą darbą. Būtų tiesiog kvaila vardyti tuos niekadėjus, priminti jų juodus darbelius.Net ir kritiką jie sugeba paversti sau naudinga reklama! Dar niekada Lietuva nebuvo taip sukiršinta, suklaidinta, kaip dabar. Išsirinkome Prezidentą. Mes. Patys. O lojimas prieš Ekscelenciją nė kiek nenuslūgo. Jei Konstitucija teigia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“, tai kodėl tą jos teisę vėl uzurpuoja politikos išsigimėliai? Laiko praktiškai nebeliko. Kas iki šiol nepagijo nuo sovietinio mąstymo, tas tebekartos nuvalkiotas klišes apie „juokdarį“ Petrą Gražulį, „antisemitą“ Remigijų Žemaitaitį... Būtų galima suminėti bent dvidešimt pavardžių. Bet nenorėčiau, kad kai kam tai taptų reklama. Rinksitės patys. Žinoma, jei rinksitės, o ne užleisite vietas etatiniams, gal nupirktiems rinkėjams. Tada persižegnokite ir garsiai pasakykite sakralinį hebrajų (vėl tie žydai!) žodį AMEN. Jūs jau mirę. Ir sau, ir savo šeimai, ir valstybei. Taip, taip! Ir valstybei, kurios ateitis turėtų rūpėti mums visiems. Bet ar rūpi, jei viską atidavėme į apsišaukėlių arba sukčių rankas? Šalia jų murksantys padorūs žmogeliai visiškai iškastruoti. Bejėgiai. Kai susitiksite su atkakliai riebaus posto siekiančiais tautos „atstovais“, paklauskite bent keleto labai konkrečių klausimų. Kas bus daroma, kad gerėtų demografinė padėtis? Kaip bus pasirūpinta sveikata, kultūra ir švietimu? Ir ar bus prie kurios nors institucijos (Prezidento, Seimo, Vyriausybės) įkurtas Tautos forumas, kuris turėtų lemiamą galią vertinant tą begalybę kvailų įstatymų darkymų ir žalą nešančių sumanymų? Jei tokio darinio, kuriame nuotoliniu būdu dirbtų tikrai iškilus Tautos elitas, o ne apsišaukėliai, nebus, viskas liks kaip buvę. Pagal sovietinį anekdotą, kad šampanas yra taurusis gėrimas, kuri geria tauta per savo išrinktuosius atstovus. Galimybė mums patiems rūpintis savo valstybės ateitimi dar yra. Bet ji vis mąžta. Ar mes verti visi rūpintis savo ir savo vaikų ateitimi, parodys ta istorinė spalio tryliktoji. Nevadinkime tos dienos rinkimais. Tai mūsų diagnozės nustatymas. Jeigu pralaimėsime, mus gydys ne psichiatrai, o Putino ir jo skalikų šundaktariai. Tik mes patys nuspręsime, ar mums dar reikalingos mokyklos ir ligoninės, ar tik veterinarijos klinikos.
Atgal.jpg)
.jpg)
