VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2024.09.18.Forma ir turinys

Dr. Algirdas Kavaliauskas,

Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys.

Literatūrinės raiškos formų yra įvairių. Tai priklauso nuo autoriaus saviraiškos, kuriai įtakos turi fiziniai ir moraliniai faktoriai. Sakysime, rašantysis turi regos problemų ir jam sunku pastebėti tekste esančias kabutes, todėl tokius įkabutinamus žodžius jis parašo kursyvu. Rašinio mintis nekinta, niekas neįžeidžiamas, dėl to neturėtų kas nors įsižeisti.

Šio straipsnio autoriui buvo išsakytas lyg ir priekaištas, kam nurodoma prie pavardės kaimo rašytojas, esą, didelio čia daikto – kaimo rašytojas! O autoriui tai labai svarbu ir brangu: Lietuvos kaimas išgelbėjo lietuvių kalbą, kurią dagelis gerbia ir brangina!

Rašau apie gimtąją kalbą kaip apie didžiausią tautos vertybę, nes jeigu nebus lietuviškai kalbančių žmonių, tai nebus ir pačios Lietuvos. Na, nebent kaip pranašavo Kremliaus oratorius Michailas: Lietuva bus, tik be lietuvių. Kaip bus ateityje, žinant dabartinę situaciją kaime, jau sunku pasakyti...

O kas slypi, vienaip ar kitaip išsakytuose žodžiuose, štai kur esmė. Gražiuose lietuviškuose žodžiuose žmonės, jų gyvenimai, vienaip ar kitaip pavaizduoti, nutapyti, nuspalvinti. Vilniaus rajone teko girdėti, kad rajono gyventojai ignoruojami. Buvo paminėti kai kurie rajono valdininkai, lenkų lyderiai, kuriems neva trukdoma reikštis, nes jie nelietuviai, Tai esanti ne tik rajono, bet ir didžiosios Lietuvos gyventojų dalies nuomonė! Žinoma, tai netiesa!

Bet jeigu taip galvojama, tai irgi yra teisinis civilizuotas problemos sprendimo būdas. Pavadinta neva didelė dauguma tegu inicijuoja įstatymų pakeitimus, kaip jie pageidauja ir pakeitimams įsiteisėjus, kalbėti keliomis kalbomis, pavyzdžiui, kaip Šveicarijos konfederacijoje – keturiomis kalbomis. Pakeitus įstatymu unitarinę valstybės sanklodą, kurti lenkų, rusų ir kitų tautų atskirus (autonominius) administracinius vienetus ir, laikantis įstatymų, daryti kitus šalies pertvarkymus. Visiems aišku, visi lygūs prieš įstatymą. Bet pagal įstatymą – jiems kažkodėl nepriimtina!

Įvardinti nepatenkintieji nori eiti neteisėtu keliu, nori elgtis neteisėtai, nes patys supranta, kad atstovauja tik nedidelei gyventojų grupei, kad grupinius interesus, kurie kitiems nepriimtini, kelia aukščiau daugumos gyventojų interesų. Apie tai rašančius net įvardija kaip nacionalinės nesantaikos kurstytojus. Kartais būna – nenori nemalonumų, nerašyk apie nacionalinių bendrijų vadovų pramanus, kurie kaip išmanant ginami.

Apskritai paėmus, rimti politikai iki rinkimų sprendžia problemas, o ne rinkimų metu, kada dažnas taikosi pasigarsinti, pritraukti daugiau rinkėjų balsų. Priešrinkiminė, rinkiminė retorika dažnai būna ypatinga, apgaulinga, prasilenkianti su tiesa.

Atgal