AKTUALIJOS
2024.09.09.Lietuvos kariuomenė Oršos mūšio metines tradiciškai paminėjo pergalės eisena
Rugsėjo 8 d. Lietuvos kariuomenė minėjo 510-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai stebėjo Lietuvos kariuomenės organizuojamą Garbės sargybos kuopos karių, Lietuvos kariuomenės orkestro bei teatralizuotos pasiuntinių su žirgais grupės iš klubo „Viduramžių pasiuntiniai“, kurie buvo persirengę XVI a. istoriniais rūbais, eiseną nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų. Simboliškai atkartojant istorinę Oršos mūšio laimėtojo Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio triumfo eiseną, jos dalyviai padėjo gėlių prie Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios, kurios statybą 1514-1516 m. fundavo K. Ostrogiškis po pergalės mūšyje. Lietuvos kariuomenės orkestras surengė muzikinius pasirodymus Rotušės ir Katedros aikštėse, o Garbės sargybos kuopos kariai virš Valdovų rūmų iškelė Lietuvos istorinę vėliavą.
.JPG)
.JPG)
1514 m. Maskvos kariuomenė surengė didelį žygį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir užėmė Smolenską. Priešo pajėgoms, atsivėrė kelias į Lietuvos sostinę, tai privertė skubiai sutelkti visas turimas jėgas šalies gynybai nuo gresiančios katastrofos. Pasiekta Lietuvos kariuomenės ir jos sąjungininkų pergalė Oršos mūšyje yra reikšminga pasaulinėje karo meno istorijoje, nes šio mūšio metu lietuviai sutriuškino žymiai gausesnes maskvėnų pajėgas, panaudodami apgaulingą manevravimą, artilerijos pasalą (vienas pirmųjų žinomų atvejų pasaulio istorijoje), kompleksišką persikėlimą per vandens kliūtį (keliose vietose vienu metu), naudojant pontoninius tiltus.
Pasak istorinių šaltinių, pažymint 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykusį Oršos mūšį, Vilniuje buvo surengtos triumfo eitynės, per kurias gyventojams demonstruoti belaisviai ir trofėjai, ginklai, auksas, o paimtos priešo vėliavos pakabintos Vilniaus katedroje. Triumfo eisenoje, kurią sveikino užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečių bendruomenė, pirmasis žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o eisena nusidriekė per Lietuvos sostinę nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje. Garsieji sostinės Aušros (Medininkų) vartai, pro kuriuos žengė eitynių dalyviai, iš pradžių vadinti „Ostrožskije varota“ (liet. – Ostrogiškio vartai), siekiant pašlovinti Oršos mūšio laimėtoją, vieną iš garsiausių Lietuvos istorijos karvedžių Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį, amžininkų vadintą Antruoju Hanibalu ir Rusios Scipionu.
Nuot. aut. vyr. srž. sp. Tomas Kavaliauskas
Atgal
