AKTUALIJOS
2024.08.22. KADA LIETUVOJE BAIGSIS LIETUVIŲ NIEKINIMAS?
Rimvydas Žiliukas
Istorikas
Škotai jau daug dešimtmečių vežioja turistus prie Loch Neso ežero, kuriame, esą, gyvena pabaisa, išlikusi nuo dinozaurų laikų. Venecijoje italai didžiuodamiesi turistams rodo Venecijos centrinėje aikštėje stovintį poros dešimčių metrų aukščio pastatą, kurio pastogėje kalėjo garsusis moterų suvedžiotojas Džakomas Kazanova. Ekskursijos vadovas mūsų turistų grupei pasakojo, kaip šis šaunuolis išlindo pro pastogės langelį, pasiekė rankomis stogo atbrailą, nors akivaizdu, kad tą atbrailą pasiekti neužtektų net paties Arvydo Sabonio rankų ilgio. Bet tas šaunuolis pirštų galais vis tik užsikabino už to stogo plokštės, stebuklingai prisitraukė, užsikabarojo ant to stogo ir šitaip pabėgo iš kalėjimo.
Roberto Antinio sukurta skulptūra „Perkūnas“
Turistai klauso šių paistalų, niekas nesijuokia ir dauguma netgi žavisi jomis. Visose valstybėse apie savo miestą, apie savo šalį pasakoja bei rodo kažką įdomaus, gražaus. Daugumą svečių tokie pasakojimai žavi, jie fotografuojasi prie tokių objektų, parvykę namo pasakoja apie tai draugams. Italai, graikai didžiuojasi ne tik savo pagoniška praeitimi, bet netgi savo pagoniškais dievais. Italai rodo pagarbą savo Venerai, graikai – savo Afroditei, Dzeusui, nors tiek italai, tiek graikai yra krikščionys.
O Lietuvoje yra kitaip... Štai 2020 m. spalio 28 d. 12.00 val. ir lapkričio 1 d. mūsų LRT televizijos laidoje „Nacionalinė ekspedicija; Gediminaičių Europa“ laidos vedėjas, profesorius Alfredas Bumblauskas pareiškė:
- Visų pirma lietuviai turi išeiti iš savo barbariškos pagonybės. Kol jie mylės tą pagonybę, tol čia nebus nieko.
Va! Kaip sakoma:
- Kai drėbė, tai drėbė!
Bet nepaisant to, kad Lietuvos universiteto profesorius Lietuvos Respublikos valstybinėje televizijoje taip kategoriškai pasmerkė barbarišką pagonybę, vis vien kartą per ketverius metus Graikijoje, prie šventojo barbariško pagoniško Olimpo kalno susirenka minios žmonių. Apsirengusios senoviškais barbariškais pagoniškais baltais drabužiais, barbariškos pagoniškos vaidilutės gaubtais stiklais – veidrodžiais, nukreipdamos Saulės spindulius į barbarišką pagonišką deglą, uždega šventą barbarišką pagonišką ugnį. Sportininkas bėgikas laikydamas rankoje šį šventosios barbariškos pagoniškos ugnies uždegtą deglą pasileidžia bėgti. Nubėgęs kokį kilometrą šis bėgikas perduoda tą barbarišką pagonišką deglą kitam bėgikui. Ir taip sportininkai, perduodami vienas kitam deglą, neša šią šventą barbarišką pagonišką ugnį šimtus kilometrų iki stadiono, kuriame vyks Olimpiada.
Milijonai daugybės valstybių, įvairių religijų piliečių ateina prie kelio, kuriuo bėgikai su deglais neša tą barbarišką pagonišką ugnį ir šiai barbariškai pagoniškai ugniai rodo pagarbą. Dešimtys tūkstančių žmonių olimpiniame stadione ir milijardas žmonių visame pasaulyje televizijos ekranuose pagarbiai stebi šią barbariškos pagoniškos olimpinės ugnies uždegimo ceremoniją olimpiniame stadione. Ir man nė karto neteko išgirsti, kad šibarbariška pagoniška ceremonija verta paniekos, ir padoriam krikščioniui nedera tose barbariškose pagoniškose olimpinėse žaidynėse dalyvauti. Priešingai, graikai ir italai didžiuojasi savo ikikrikščioniška praeitimi, kalba apie ją su pagarba ir nevadina jos paniekinančiais žodžiais – barbariška pagoniška.
Tai kodėl gi profesorius Alfredas Bumblauskas, padedant Lietuvos valstybinei televizijai, šitaip viešai, kaip mums lietuviams, nepaaiškina europiečiams per Europos valstybių televizijas, kad ir europiečiai „turi išeiti iš savo barbariškos pagonybės“, nes „kol jie mylės tą pagonybę, tol Europoje nebus nieko“. Įsivaizduoju kas nutiktų, jei Lietuva pradėtų reikšti tokias nesąmones Europos mastu. Juk visa Europa nuo mūsų nusisuktų, nes Europos tautos gerbia savo praeitį. Mes virstumėm visos Europos pajuokos objektu...O mums, lietuviams, nuolat primenama, kad savo barbariška pagoniška praeitimi didžiuotis nedera, kad mes turime jos gėdytis. Štai Kauno senamiestyje, šalia Perkūno namų, 1970 metais buvo pastatyta Roberto Antinio sukurta skulptūra „Perkūnas“. Juk kurgi Perkūnui stovėti, jei ne prie jo vardu pavadintų namų, kuriuose, kaip kalbama (yra ir tokia romantinė versija), barbarai pagonys rinkdavosi atlikti savo barbariškų pagoniškų apeigų? Daugelis Kauno Senamiestyje apsilankančių užsienio turistų fotografuodavosi prie Perkūno skulptūros.
Bet 1995 metais Perkūno skulptūra iš Senamiesčio buvo nukelta į Aleksotą. Nei kas ją dabar lanko, nei kas ja dabar domisi... Daugelis kauniečių dabar net nežino, kad tokia skulptūra Kaune išvis yra. Tai puikus pavyzdys, kaip galima sunaikinti nenaikinant. Juk niekas Perkūno statulos nenugriovė. Tik perkėlė ją į atokų Kauno užkampį. Neprikibsi... Visos valstybės stengiasi pateikti kuo daugiau turistus patraukiančių, pikantiškų dalykų. Ir tai suprantama: kuo daugiau tokių bus, tuo daugiau bus turistų ir tuo didesnės bus jų finansinės įplaukos į valstybės biudžetą. Gaila, kad mūsų valdžios žmonės to nesupranta...
Aš bandau suprasti tokią, švelniai kalbant, keistą Lietuvoje susiklosčiusią padėtį. Iš kur Lietuvoje ta panieka viskam kas lietuviška? Lietuvai tapus nepriklausoma, į seminarus, pasitarimus, konferencijas įvairiose Europos valstybėse važiavau apie 40, o gal ir 60 kartų. Ten būdavau keletą dienų, kartais – keletą savaičių, o kai kada – ir mėnesį. Įvairiose Europos šalyse bendravau su įvairiais žmonėmis. Norėjau sužinoti, kaip ten pas juos, kas laukia mūsų? Išsikalbėdavom atvirai, nuoširdžiai. Bet tokios valstybinių organizacijų paniekos savo šaliai, tokio tyčiojimosi iš savo istorijos jokioje valstybėje neteko pastebėti.
Tarpukaryje, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, katalikų bažnyčia atsigavo. Remiama Lietuvos piliečių, kurių dauguma buvo karšti katalikai, bažnyčia įgavo milžinišką įtaką žmonių ir valstybės gyvenime, įtakojo netgi rinkimus. Bet patyčių iš ikikrikščioniškos lietuviškos praeities nebuvo. Mano tėvai, katalikai, mus, savo vaikus, auklėjo katalikiška dvasia. Bet lygiai taip jie mums diegė ir meilę lietuviškai ikikrikščioniškai praeičiai, veždavo mus į Vilnių, į Kauną, į Kernavę. Tėtis ir mama pasakojo mums, vaikams, apie lietuvius, ant Gedimino kalno kūrenusius šventąją ugnį. Tėvai nuveždavo mus ir į Kauną, kur aplankėm Dariaus ir Girėno kapą, kol jis dar nebuvo sunaikintas.
Tai kodėl dabar sklinda tokia panieka lietuviškai praeičiai? Graikai, italai, o ir kitos tautos, didžiuojasi savo ikikrikščioniška praeitimi. Jie nesupriešina krikščionybės su pagonybe. Tai kodėl šiandien ikikrikščioniška Lietuvos senovė yra niekinama? Suprantama, kad tokia neapykanta viskam kas, lietuviška, sklinda iš Rusijos ir kitų mums nedraugiškai nusiteikusių valstybių. Bet kodėl tokios negatyvios kalbos sklinda iš Lietuvos televizijos, iš Vilniaus universiteto, netgi iš Kultūros ministerijos? Suprantama, kai šmeižtus apie lietuvių tautą, jos istoriją, finansuoja mums priešiškos valstybės. Bet kai jie sklinda iš valstybinių televizijos ir radijo, tai jau nedovanotina. Manau, kad mūsų valdžia padarytų išvadas, jei gautų daugiau raštiškų reikalavimų iš Lietuvos piliečių nutraukti šias patyčias iš savo Tautos, iš savo Didžiųjų žmonių, iš savo Garbingos istorijos. Katalikybės ir pagonybės priešinimas bei katalikų ir senosios pagonybės gerbėjų – romuviečių tarpusavio kiršinimas turi būti nutrauktas! Lietuviai, netylėkim, rašykim, protestuokim, reikalaukim nutraukti patyčias iš savo Tautos! Iš savo patirties žinau, kad tai padeda. Tik tokių reikalavimų turi būti daugiau. Ir mūsų specialiosios tarnybos turėtų pasidomėti, kodėl kitose Europos valstybėse vyrauja žiniasklaida, ginanti savo valstybės garbę, o Lietuvoje – niekinanti? Pamąstykim, kaip tokios televizijos laidos, niekinančios Lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę, veikia mūsų žmones? Tokios laidos tiek vaikams, tiek jaunimui, tiek vyresniems žmonėms diegia menkavertiškumo kompleksą, griauna pagarbą savo valstybei. O tai:
1) silpnina Lietuvos kariuomenę, nes dešimt karių, jei jiems įdiegtas pasitikėjimas savo karininkais, vadais bei savo ginklo draugais, visada nugalės penkiasdešimt karių, jeigu šiems nuo vaikystės per spaudą, radiją ir televiziją buvo diegiama, jog jų karininkai bei vadai visada buvo (taigi, tikriausiai tokie yra ir dabar?) nevykėliai, kad ginklo draugais pasitikėti negalima, nes lietuvių tautos bruožas yra išdavystės, savanaudiškumas ir pavydas; 2) palaiko žmonių protuose sovietinę okupacinę dvasią, nors viešai kalbama, kad valstybė siekia padėti atsikratyti sovietinės ideologijos palikimo;
- menkinant realią padėtį savo šalyje, didina emigraciją;
- jautresnių asmenų (taip pat ir vaikų) tarpe didina savižudybių skaičių;5) jautresnių asmenų tarpe didina narkomanų ir alkoholikų skaičių; 6) silpnina dorovę ir todėl skatina vagystes bei kyšininkavimą.
Tenka liūdnai konstatuoti, jog tokios laidos vykdo valstybės griovimo darbą. Tad remdamasis tuo noriu paklausti Lietuvos radijo ir televizijos vadovų, LRT komiteto narių, Seimo narių, valstybės specialiųjų tarnybų, Vyriausybės, Prezidento:
– Kodėl Lietuvos televizija naudoja Lietuvos lėšas lietuvių tautą dergiančioms ir Lietuvos valstybę griaunančioms laidoms? Tam turi būti padarytas galas.
Atgal
