VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2024.06.05.Pramonės lūkesčiai neauga taip, kaip norėtųsi

 

Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas

 Lietuvos pramonės lūkesčiai gegužės mėn. pablogėjo: jų indeksas gegužės mėn. sumažėjo nuo 49,1 balandžio mėn. iki 47,8 gegužės mėnesį (pramonės lūkesčių indekso maksimali reikšmė – 55, o mažiausia kada nors fiksuota – 39 (nuo 2015 metų).

Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai gegužės mėn. buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos, metalo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos, maisto produktų ir tekstilės gaminių gamybos sektoriuose.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą į „A“. Savo sprendimą agentūra motyvavo geopolitine rizika regione.

Lietuvos verslas su viltimi laukia, kad šią savaitę ECB palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto.

Bet ir ECB palūkanų mažinimo prognozės nebe tokios optimistinės. Kova su infliacija – vis dar iššūkis, ir labiausiai tikėtinas šiuo metu scenarijus, kad palūkanos gali būti mažinamos tik du kartus – birželį ir rugsėjį. Ar bus mažinamos trečią kartą gruodį – šiuo metu labai abejotina.

Viskas labai greitai keičiasi dėl rinkimų ciklo ir vis naujų geopolitinių konfliktų. Tikrai išgyvename lūžio momentą.

Tad nenuostabu, kad ir pramonės lūkesčiai neauga taip, kaip norėtųsi. Pradedama abejoti pramonės gamybos prognozėmis: vis dar mažėja turimų užsakymų skaičiai. Vos ne kas ketvirta įmonė vertina, kad šiuo metu pramonės produkcijos paklausa yra per maža, o ateitį sunku prognozuoti beveik kas antrai įmonei.

Kita vertus, nors paklausa eksporto rinkose vis dar vertinama kaip nepakankama, tačiau tikimasi, kad ji artimiausiais mėnesiais augs. Bet kol kas auga tik reikiamų darbuotojų trūkumas. Europai taip pat reikėtų susiimti ir spręsti savo konkurencingumo problemas.

Taigi šiuo metu išgyvename lemiamą momentą, kai viskas dar gali pakrypti į gera, bet labai svarbu būtų visko nesugadinti. Manau, šiuo metu būtina įgyvendinti keletą strateginių veiksmų:

*Palaikyti stabilią mokestinę politiką, siekiant sumažinti dėl geopolitinio nestabilumo atsiradusius ekonominius neapibrėžtumus ir padidinti verslo pasitikėjimą, o kartu ir paskatas investuoti.

*Investicijos į technologijas ir inovacijas, aukštos pridėtines vertės darbo vietų kūrimas turėtų mažinti atotrūkį tarp didžiuliais tempais augusių atlyginimų ir darbo našumo. Skaitmeninė transformacija. Šiuo metu investicijos stringa dėl labai suprastėjusios prieigos prie kapitalo.

*Naujų rinkų paieška ir infrastruktūros gerinimas. Turime tęsti persiorientavimą prie naujų geopolitinių aplinkybių ir naujų rinkų paieškas, kartu plėsti ir modernizuoti logistikos infrastruktūrą.

*Energetikos infrastruktūra taip pat vis dar šlubuoja: būtinos papildomos investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir efektyvų energijos naudojimą, siekiant sumažinti energetinius kaštus šalies pramonės įmonėms; tai tiesiogiai susiję su jų konkurencingumu.

*Tam, kad apsunkintos prieigos prie kapitalo metu (skolinamės vis dar labai brangiai, palyginti ir su kitomis ES šalimis) galėtume investuoti į aukščiau išvardintus poreikius, reikalingos valstybinės subsidijos. Ieškokime būdų subsidijuoti ir siūlyti mokesčių lengvatas įmonėms, investuojančioms į naujas technologijas, ekologišką gamybą ir energetikos efektyvumą.

*Svarbūs ir ilgalaikiai tikslai: investuoti į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, modernizuoti švietimo sistemą, kad ji atitiktų pramonės poreikius ir būtų orientuota į technologinių ir inžinerinių specialybių plėtrą.

 

Atgal