AKTUALIJOS
2024.01.23. KARAS BAIGSIS ŠIEMET
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Pasaulyje visą laiką vyksta koks nors karas. Nors viešai skelbiama apie pergales, kapituliacijas, nukariavimus ir „išlaisvinimus“, visa tai tėra vieša apgaulė arba apmulkintų žmonių saviapgaulė. Garsiai trimituojama apie taiką, karo nuniokotos šalies atstatymą, liaudies gerovės augimą ir šviesią ateitį, tačiau užuot iš tikrųjų tuo pasirūpinus, slapta kuriami ir gaminami dar baisesni ginklai. Nėra nė vienos srities, kur nebūtų ieškoma galimybių, kaip išmaniau žudyti, grobti, meluoti. Atsiradęs terminas „šaltasis karas“ tik pridengia tikro slaptojo karo žiaurumus. „Masėms“ atrodo, kad baisingos katastrofos, teroristiniai aktai, „nepatogių“ asmenybių pašalinimas kulka ar nuodais, „iškritimais“ pro langą, keistomis mirtimis „be smurto žymių“, psichologiniu smurtu ir daugybe kitų specialiųjų tarnybų užsakymu atrastų priemonių, tėra psichiškai nesveikų asmenų veikla, su kuria atkakliai kovoja valstybės ir jų vyriausybės. Šiuo požiūriu visiškai nekompetentingos liaudies masės tiki, kad egzistuoja tvarka ir teisingumas, kad žmogaus teisės ir jo nuosavybė šventa. Bet skaitytojams patarčiau bent kartą lėtai perskaityti praeitame „Aido“ numeryje paskelbtą profesoriaus A.Bagdono aukščiausio lygio straipsnį „Piktdžiuga politikoje-kelias moralinio nuosmukio link“. Nestebina, kad mūsų tautos šviesuliai jau nebegali ramiai stebėti, kaip tyčiojamasi iš valstybės ir lietuvių tautos. Atrodo, turime valdžią, netgi konstitucijos knygelę, bet tikrovėje matome pasibaisėtiną cirko spektaklį. Tik labai maža dar nenupiepusių viengenčių gina mūsų vertybes, rizikuoja net gyvybe...Tačiau tie, kurie, vaizdžiai tariant, tampo už virvučių , nė dėl vieno iš jūsų neatsisakytų kavos puoduko. Žmogiškai pasielgtumėte tik jūs, eiliniai piliečiai, dar nepraradę sąžinės ir padorumo. Tie, nuo kurių priklauso jūsų likimas, niekada jūsų neginė. Ir negins. Ši kraupi tiesa ne tūkstančius, o milijonus kartų paskelbta viešai. Tačiau tai, kas neįslaptinta, atrodo kvaila. Nors kiekvieną dieną matome kaip žudomi ir grobiami vaikai, ką išdarinėja „šio pasaulio galingieji“, mes naiviai tikime tuo, kas skelbiama avių bandai. Mūsų tikėjimas dorybe ir teisingumu yra kolektyvinės vaizduotės produktas, įdiegtas mums per galingiausias auklėjimo, įvairių konfesijų religijų ir neva konstitucinių įstatymų priemones, kurias irgi neva saugo teismai, prezidentai, karaliai… Kartais, labai labai retai, kai nepasidalinama korupcinių milijonų arba „užlipama ant nuospaudos“, leidžiama kai ką pasodinti už grotų, apsimestinai atimti prisivogtas gėrybes. Bet ir tai įmanoma tik gavus leidimą. Kieno leidimą? Iš aukščiau, ponai. Iš ten, kur kojos ir visa kita dygsta. Tokie šimpanziški, zoologiniai santykiai tarp žmonių, kaimynų, net artimų giminių...Nė kiek ne gražesni jie ir tarp valstybių, aukščiausių pareigūnų. Visi mes mirtingieji vienodi. Postringaujame apie laisvę, lygybę, brolybę, o progai pasitaikius ne tik iš kaimyno, bet ir iš brolio taikomės ką nors nugvelbti. Kiekvieną dieną vidury baltos dienos regime tūkstančius pasibaisėtinų grobimo, šantažo, neteisybės ir melo, gamtos niokojimo pavyzdžių. Iškilus mąstytojas profesorius Yuvalis Noahas Hararis sako tiesiai:“Homo sapiens iš visų kitų organizmų išsiskyrė tuo, kad išnaikino daugiausia augalų ir gyvūnų rūšių. Patinka mums tai ar ne, biologijos metraščiuose esame pasižymėję kaip pati negailestingiausia rūšis“. Kasdien slapta ar atvirai vykstantys karai tik patvirtina šią paradigmą. Labiausiai negailestingi mes esame savo rūšiai, o lygybės ir teisingumo idėja tėra mitas. Yra paprasta liaudis ir vadinamas elitas. Jo samdiniai visomis išgalėmis stengiasi visus įtikinti arba priversti tikėti, kad tik elitas turi teisę vykdyti teisingumą, skelbti savo tiesą ir… nemokėti jokių mokesčių. Ir iš tiesų yra apskaičiuota, kiek procentų žmonių apdovanoti ypatinga geba suvokti tikrovę, daryti teisingus sprendimus, kurti ir tobulinti pasaulį. Tokių tėra trys procentai… Tačiau egzistuoja ir biologiškai užprogramuota gana išmani „vidurinioji klasė“. Deja, kai elito vietą užgrobia degradavusių nusikaltėlių šutvė, pasaulis priverstas ir toliau kariauti, kliaudamasis, kad protas nugalės. Tačiau įrodyta, kad žmogaus protas netobulėja. Tad dėl paklusnumo ir abejingumo atsidūrėme ant išnykimo slenksčio. Gamta stengiasi atkreipti mūsų dėmesį į tai, bet mums labiau rūpi seksas, pinigai, narkotikai ir pasakojimai apie kokio nors prezidento Klintono nepasotinamą lytinį instinktą...Šiandien, kai tikrai pasaulio ateitį nulemsiantys metai virpina nervus gausybe rinkimų, tie patys rinkimai tampa apgailėtinu spektakliu, pridengiančių tūkstančius ukrainiečių, rusų, žydų, palestiniečių mirčių… Vyksta karas! Kruvinas brolžudiškas karas tik maža dalelė tikro, tačiau slapto karo, kurių aukų niekas net neskaičiuoja… Dar neatėjo laikas. Paskui. Vėliau. Po visų rinkimų. Šie metai žmonijos istorijoje bus itin svarbūs. Lemtingi. Ne tik įtūžusios gamtos kataklizmai, bet ir daugybė įvairiausių įvykių ir virsmų visose gyvenimo srityse smarkiai pakoreguos pasaulio portretą. Kai kam beprotybės priepuolį sukels NATO pratybos, ryžtingas latvių ir ne vienos kitos Europos šalies susiprotėjimas pagaliau suvokti, jog pataikavimas „ateiviams“ gresia tų šalių ir jų gyventojų egzistencijai. Visiškai naujo pasaulio vaizdas pradės formuotis nuo kovo pradžios. Tai bus ne tik kalendorinio, bet ir politinio pavasario pradžia. Iš letargo miego pabus galingos moralės, intelekto ir sąžinės jėgos. Svarbūs pokyčiai į gera prasidės ir Lietuvoje. Tai jokia pranašystė, o neišvengiamas procesas. Kantrybės riba jau peržengta. O kaip su žadėta karo pabaiga ? Bandysiu patenkinti smalsumą. Pavyko rasti tris karo pabaigos datas. Užsirašykite. Pirmas skaičius yra šie metai. Tai neturi kelti jokių abejonių. Jei būtų gyvas Mišelis Nostradamas ar kokia „baba Vanga“, jie pasakytų tą patį. O štai ir tos gana apibrėžtos karo pabaigos datos - spalio 14, lapkričio 13 ir gruodžio 12. Kažkodėl sutapo, kad šios dienos prieš pilnatį. Gal tai irgi reiškia padorumo ir tiesos sugrįžimo pilnatvę? O kas laimės? Atsakau - užpuolikas pralaimės. Kitaip dar niekada nebuvo. Tiesa, nurodomos datos yra tam tikri orientyrai, gairės. Pasaulyje nėra vieno kalendoriaus tradicijos. Žvelgiant iš skirtingų taškų jos gali būti traktuojamos savaip. Tačiau visuotinė, pasaulinė karo pabaiga (karštojo karo!) neišvengiama. Šie metai turėtų tapti ir visų Lietuvos nelaimių pabaigos metais. Su savo baudžiauninkišku mentalitetu užtrukome per ilgai. Tauta turi teisę būti savo šalies šeimininke. Ir šiais metais ji gaus progą ja tapti. Tiktai tauta taip pat turės atlikti savo „namų darbus“. O jų susikaupė itin daug. Pasiekė kritinę ribą! Bet prognozės gana palankios. Pirmas slenkstis-Prezidento rinkimai. Po jų - visi kiti...Turėkime kantrybės. Tačiau nestovėkime po medžiu...Jo šakos per daug nugenėtos. Reikės atsodinti ne tik mišką...Reikės atkurti ne tik tikėjimą. Mūsų vaikų ir anūkų laukia labai atsakingas, sunkus ir pasiaukojantis darbas. Biblinis klaidžiojimas po dykumą baigiasi. Supraskime, kad Pažadėtoji Žemė Lietuva čia. Mes jau seniai į ją atėjome. Pradėkime pagaliau kurti, o ne griauti.
Atgal
