AKTUALIJOS
2024.01.10. Sunku patikėti tuo garsiai skelbiamu tvarumo tikslu
Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje verslo naudojamoms suskystintoms naftos dujoms (SND) imtas taikyti didžiausias akcizas regione (304,1 Eur/t).
Ir nors nuosekliai visada pasisakau už kuo greitesnę Lietuvos verslo transformaciją didesnio tvarumo ir CO2 išmetimo mažinimo link, manau, įvestas tarifas tiesiog neadekvatus ir neatitinka protingumo kriterijų. Visos šalys, nuosekliai didinusios šį akcizą, tokio šuolio nei planavo, nei įgyvendino. Ir buvo teisios.
Maža to, tai gali mūsų verslą ir pramonę nuvesti visai ne tvarumo, o priešingai – taršos keliu!
Bet apie viską iš eilės.
Daugelis mūsų pramonės įmonių, kai dėl Rusijos agresijos prie Ukrainą gamtinės dujos pabrango iki 4–5 kartų, o naftos dujos brango gerokai mažiau, įsirengė katilines stengdamiesi, kad gyventojams jų produkcija (šiuo atveju kalbame apie didelius paukštynus, t.y. ir kiaušinius, ir vištieną, ir daugelį kitų maisto produktų) brangtų kuo mažiau. Buvo tikimasi kiek įmanoma išlaikyti tas pačias kainas tos milžiniškos infliacijos, kuri mus kankino praėjusiai metais, akivaizdoje.
Praėjo dveji metai ir staiga nuo 2024 metų sausio pirmos dienos tie akcizai auga nuo nulio iki 304 proc. Ir sunku patikėti tuo garsiai skelbiamu tvarumo tikslu, nes dabar jau anglys yra 7 kartus pigesnės už minimas suskystintas dujas, nors jų CO2 emisija yra 4 kartus didesnė. Mazutas – dar pigesnis! Tai man šiuo atveju tikrai neramu, ar mes nežengsime žingsnio atgal su visa pramone.
Nes mūsų regione tokių suskystintų dujų kainų neįsivedė niekas: Latvijoje taikomas 0 Eur/t akcizas, Estijoje – 55 Eur/t, Lenkijoje – 13,14 Eur/t. Taip, Lenkijoje, kuri yra pagrindinė konkurentė mums su savo žaliavomis, su paukštiena, su kiaušiniais, su žaliavine mėsa, etc. Tai jų produkcija tikėtina dar labiau užplūs mūsų rinką. Kaip tada išsilaikys mūsų įmonės? Mums juk reikia konkuruoti šitame regione.
Aišku, yra ir kitų pavyzdžių: 490 eurų akcizas Švedijoje, bet ten jis toks tikrai neužaugo per naktį.
Mūsų paukštininkai skaičiuoja, kad šis akcizas išbrangins jų produkciją 10 proc.! Nežinau, ką Lietuvoje galėtų nudžiuginti brangstantys maisto produktai ir vėl šuoliais auganti infliacija.
Galiu tik pritarti Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui: mums reikia transformuotis ir naudoti vietinę elektrą, bet, vienam paukštynui reikia 50 megavatų papildomo elektros įvado, kad būtų galima ekologiška elektra šildyti visą vištidę. O tokio galingumo prisijungimo šiuo metu tiesiog nėra. Deja, mūsų realus gyvenimas kol kas dar toli nuo gražios tvarumo teorijos.
Tad pavasario sesijoje manau galima būtų paieškoti kompromisinių ir kartu labiau kompleksinių sprendimų.
Siūlau tikrai nekeisti pasirinktos tvarumo krypties, priešingai – kuo greičiau ir daugiau į ją investuoti, tačiau tam reikia laiko, per kurį nereikėtų žlugdyti Lietuvos verslo, o gyventojams kelti maisto kainų.
Atgal
