AKTUALIJOS
2024.01.07. Kodėl vis dar „laukiame amerikono“
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com
Strateginės aplinkybės
Daugelis mūsų prisimena posakį: „ko lauki, ar amerikono?“ Šis sarkastiška frazė atgyja,primindama mums partizanų ir senelių lauktą išsvajotą pokarinį Amerikos (Jungtinių Amerikos Valstijų) puolimą prieš sovietus, kuris taip ir neįvyko.
Būtent todėl ir atsirado posakis, kad išsižiojus laukti Amerikos, kaip išsigelbėjimo nuo visų nelaimių ir grėsmių, ne visuomet verta. Nes taip gali manyti tik naivuoliai.
Ir iš tiesų, ar ne per daug vilčių mes dedame į JAV, pamiršdami, jog ten gyvena tokie pat žmonės, kaip mes, kurie pirmiausia, nori saugumo sau ir savo šeimoms?
Pamokos, kurių istorija moko, pamirštamos su kiekviena karta, nes toks primityvus yra šiandieninis žmogus.
Būtent tokiame kontekste mums skamba JAV valstybės departamento atstovo Matju Milerio (Matthew Miller) pareiškimas, kad Vašingtonas nerems Ukrainos karinio finansavimo 2022-2023 m. lygiu.
Valstijų atstovas paminėjo, jog supranta, kad būtina suteikti Ukrainai visą reikiamą pagalbą, kad ji galėtų laimėti. Tuo pačiu pabrėžiama, kad parama Ukrainai – tai investicija į JAV saugumą.
Metju Mileris taip pat pareiškė, kad „visada aiškiai sakėme, kad norime, jog Ukraina būtų nepriklausoma šalis, tai yra kad ji galėtų atsistoti ant kojų“.
Tai gražus noras, kuris beveik lygus palinkėjimui pokario Lietuvos partizanams „atsistoti ant kojų“. Kaip tada Lietuvai, taip dabar griaunamai ir žudomai Ukrainai linkima kažkokiu stebuklingu būdu imti ir pačiai atsistoti ant kojų. Ant savų, ar protezuotų? Ar ant bigių?
Ką reiškia tokia švelniai besikeičianti JAV pozicija? Ar JAV pilietis vis labiau galvoja apie savo asmenines problemas, užsidaro jų sprendimų kiaute, nemąsto apie ateitį, galimas grėsmes ir sprendžia savo kiemo, savo šeimos problemas?
Deja, panašu, kad taip. Ir tai regima net neįvykus JAV prezidento rinkimams.
Mes suprantame, kad mūsų pagrindinis ir didžiausias sąjungininkas yra laisvas daryti, ką nori. Bet labai būtų gerai, kad jis pamatytų, aiškiai, ryškiai, kad pačios problemos neišsispręs savaime stebuklingu būdu.
Jos pasivys toli už vandenyno esančius amerikiečius ir smogs kitu lazdos galu, nes pasaulyje vešintis smurtas kirs ir JAV ekonomikos bei politinės sistemos stabilumui.
Tokia oficiali JAV pozicija šalies prezidento rinkimų metu – balzamas Putino patronuojamų nusikaltėlių ausims. Nes pagrindinis Putino chuntos tikslas ir yra kiekvieną Vakarų pilietį, lyderį, valstybę priversti drebėti dėl savo išlikimo ir rūpintis išskirtinai savo kaimo-kiemo reikalais.
Ką gi… turime pripažinti, kad priešo stovykloje dirba neprasti žmogiškųjų silpnybių išmanytojai.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytro Lubinecas pareiškė, kad imsis reikiamų priemonių tarptautinėje arenoje dėl neteisėtai deportuotų ukrainiečių vaikų iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
Mat teroristinė Rusija ėmė supaprastinta tvarka suteikti teisę savo šalies piliečiams įsivaikinti ukrainiečių vaikus ir per tris mėnesius suteikia jiems pilietybę.
Neturime nei menkiausių iliuzijų, jog tai primityvus Putino „strategų“ planas papildyti frontą nauja mėsa. Ir, kaip bebūtų keista, tai labai primena istorinius romanus apie kryžiuočius, kurie grobdavo, savo dvasioje auklėdavo lietuvių vaikus, o vėliau jie keldavo kardą prieš tėvynainius.
Ombudsmenas pažymi, kad vienu metu gali atsitikti taip, kad Rusijos Federacijoje neliks nė vieno ukrainiečių vaiko, nes visi jie per artimiausius 3 mėnesius gali tapti „rusais“.
Lubineco teigimu, vaikų „perkėlimas iš vienos tautinės grupės į kitą“ priverstinai pakeičiant pilietybę, tai ukrainiečių tautos genocidas.
Mūsų tai nestebina. Feodalinė Rusija gyvena viduramžiuose ir mentaliai nužygiavusi toliausiai iki 1831-ųjų.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai smogė Rusijos amunicijos sandėliams Pervomajskoje kaime laikinai okupuotame Kryme.
Sėkmingai atakuoti ir Rusijos kariniai objektai laikinai okupuotame Sevastopolyje. Čia smogta ne tik vadavietei, bet rimtai pažeista okupantų gynybos sistema. Pranešama, jog yra žuvusiųjų. Okupantai vykdo skubų karinės amunicijos ir dalinių perkėlimą.
Rusija patvirtino, kad per Ukrainos įvykdytą laikinai okupuoto Krymo puolimą žuvo 23 jos ginkluoti driskiai.
Ukrainos oro pajėgos vėl sėkmingai atakavo ir rusų Saki karinį aerodromą Kryme. Šiame aerodrome dislokuotas 43-iasis naikintuvų aviacijos pulkas, kuris yra Rusijos kariuomenę Pietų Ukrainoje remiančios aviacijos grupės pagrindas. Jis ginkluotas bombonešiais Su-24 ir naikintuvais Su-30.
Tuo tarpu driskiai didina spaudimą ant žemės. Pranešama apie planus artimiausiu metu atnaujinti puolimą Kupjansko kryptimi.
Praėjusią parą fronto linijoje įvyko 62 susirėmimai. Priešas surengė 5 raketų ir 25 oro atakas. Buvo nužudyti ir sužeisti civiliai gyventojai.
Trumpai
Pasaulio žiniasklaidos gigantai nutilo apie karus. Tai nereiškia, jog skaitytojui ir žiūrovui karas nesvarbus, tiesiog vartotojas pavargo į tai gilintis.
O gal ir atbuko, nes kasdien pateikiama sugriautų miestų ir žuvusių statistika tapo pasikartojančia monotoniška informacija.
Tuo tarpu publiką vis labiau domina sportas ir orai. Skelbiama apie šimtus namų Anglijoje nusiaubusius potvynius, audras ir liūtis. Pranešama apie rekordinius – 37 laipsnių šalčius Suomijoje, potvynius Belgijoje ir Vokietijoje.
Nelaimės (kitų) – visuomet einamiausia informacinė prekė.
Pirmojoje 2024 m. rinkimų kampanijos kalboje JAV prezidentas Džo Baidenas Donaldą Trampą pavadino pagrindine grėsme Amerikos demokratijai. Demokratijos pavojaus linija, kurią brėžia Dž. Baidenas – 2021 m. sausio 6 d. išpuolis prieš JAV Kapitolijų, kai D. Trampo šalininkai smurtu įsiveržė į Kongresą, kad neleistų įstatymų leidėjams patvirtinti prezidento rinkimų rezultatų.
Tuo tarpu D. Trampas šią kalbą pavadino „apgailėtinu baimės kurstymu“, o Dž. Baideną – taip pat grėsme demokratijai.
JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas pradėjo savaitę truksiantį diplomatinį vizitą Artimuosiuose Rytuose. Politiko teigimu, Turkija atliks „itin svarbų vaidmenį sprendžiant regiono saugumo klausimus, įskaitant konflikto Gazoje plitimo prevenciją“.
„Hamas“ „Telegram“ kanale paskelbtoje vaizdo žinutėje grupuotės politinio biuro vadovas kreipėsi į Blinkeną, tikėdamasis, jog vizito į regioną metu daugiausia dėmesio bus skirta agresijos nutraukimui bei supratimui dėl „Vašingtono klaidų, padarytų remiant okupaciją“.
Lietuvoje
Nerimas. Dėl didėjančių mokesčių, vidaus rietenų, nestabilaus pasaulio.
Įsiūtis. Dėl internete platinamų šokiruojančių „printscreenų“ apie augančias kainas ir didėjančius valdininkų atlyginimus bei „pasivogtas“ sumas.
Neviltis. Dėl pigiai superkamų ir aruodus užpildančių ukrainietiškų grūdų.
Dažnu atveju tokie informaciniai kūriniai yra skirti mobilizuoti savo rinkėją, kurį klykiantis, kaip turgaus boba, politikierius skatina imti spragilą ir sukilti prieš tariamus engėjus.
Didžiai apgailestaujame, jog didelę dalį rinkėjų vis dar tamsoje už nosių vedžioja kriminalinių polinkių turintys kolonijinio mąstymo politrukai, nes, deja, kol kas geresnių neužsiauginome.
Mes nesame už mokesčių didinimą. Šiuo įtemptu metu būtų idealu iš viso nekišti nagų į valstybės piliečių piniginę, o trūkstamas lėšas pasiskolinti iš tų pačių piliečių, nes vidaus rietenos – didžiulis pavojus prarasti budrumą dėl išorės grėsmių.
Galima iki paraudonavimo ir apsiputojimo klykti dėl tariamų kosminių elektros kainų biržoje ir „vagių“, tačiau nepastebėti, kaip kažkas atvėrė pilies vartus kastingam priešui.
Šis virimas savose sultyse, plataus geopolitinio paveikslo nematymas – didžiulė grėsmė saugumui.
Tačiau geopolitinių audrų blaškomame pasaulyje Lietuva niekada nestokojo lyderių, kurie ne tik išvedė šalį iš suirutės, bet pavertė klestinčia valstybe. Dėka išminčių Lietuva ilgus šimtmečius dominavo Europos teisės, diplomatijos ir saugumo srityse.
Mes tikime, jog jūs matote šiuos lyderius, pasitikite jais, atskiriate, kuris mąsto tik apie savo vilos interjerą, o kuris galvoja apie visos šalies, jūsų ir jūsų vaikų ateitį.
Atgal
