AKTUALIJOS
2024.01.05. Skaitmeninės islamiškos aplinkos plėtra Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius
VDU Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis
Nebūtų klaida teigti, jog skaitmeninė islamiškoji aplinka Lietuvoje plačiajai visuomenei yra jei ne visiškai nepažįstama, tai žinoma itin menkai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų vykdomas tarptautinis, ES finansuojamas projektas tiria skaitmeninį islamą Europoje, tačiau, kad jo situacija Lietuvoje būtų aiškiau suvokiama, šis straipsnis pristato virtualiosios islamiškosios aplinkos virsmus, ypatybes ir jų vertinimus.
Taip jau nutiko, kad interneto globalios plėtros pradžia beveik sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu. Jei valstybingumo apyaušryje tokie terminai kaip „internetas“ ir „elektroninis paštas“ buvo žinomi vos vienetams, nūdien absoliuti dauguma šalies gyventojų neįsivaizduoja kasdienybės be skaitmeninės aplinkos, kurioje tūlas praleidžia didelę dalį savo būdravimo laiko. Nors dauguma jų yra tik vartotojai, tačiau sparčiai auga ir turinio kūrėjų gretos. Turinį skaitmeninėje aplinkoje kuria tiek organizuotos grupės – institucijos, įmonės, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, tiek pavieniai asmenys bei neformalios bendraminčių bendruomenės.
Skaitmeninės islamiškos aplinkos – vis dar menkai ištirtos
Tarp skaitmeninės aplinkos turinio kūrėjų yra ir religinės organizacijos bei pavieniai tikintieji ar jų grupės, tarp jų ir musulmonai. Europos musulmonus, kaip ir kitas religines bendruomenes, per pastaruosius tris dešimtmečius transformavo skaitmeninė revoliucija ir naujų žinių kūrimo, įgijimo ir sklaidos procesai. Skaitmeninės platformos Europos musulmonams suteikia naujų būdų kurti ir dalytis informacija ne tik apie savo religiją – islamą, bet ir apie savo siekius ir vaidmenį daugiakultūrėse mūsų žemyno visuomenėse.
Vis dėlto, nepaisant jau viešai prieinamų mokslinių tyrimų rezultatų, mūsų supratimas apie skaitmeninės islamiškos aplinkos turinio kūrimą, naudojimą ir įtaką Europos (ir ypač Lietuvos) kontekste tebėra ribotas. Esamą spragą siekiama bent iš dalies užpildyti ES finansuojamo tarptautinio projekto „Skaitmeninis islamas Europoje: musulmonų dalyvavimo internetinėse erdvėse tyrimas“ rėmuose atliekamais tyrimais.
Projektas apima giluminius tyrimus penkiose Europos šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Projekto esmė – ištirti, kaip įvairios musulmonų grupės dalyvauja interneto ekosistemoje, ieškodamos ir teikdamos oficialius ar neoficialius patarimus su islamu susijusiais klausimais. Projektas parodys, kaip ši sąveika lemia konkrečių interneto kūrėjų sėkmę. Taip pat analizuojama, kaip islamiškos skaitmeninės aplinkos naudojimas daro įtaką individualiam elgesiui ir įsitikinimams skirtingose šalyse.
Šiame projekte tiriama šiuolaikinė islamiška skaitmeninė aplinka ir jos poveikis įvairių musulmonų grupių praktikoms Europoje. Nagrinėjama, kaip, kada ir kodėl žmonės ar jų grupės ieško patarimų internete įvairiais socialiniais ir religiniais klausimais, taip pat – kaip internetinės ir kontaktinės patirtys ir praktikos sąveikauja tarpusavyje.
Virtualiosios bendruomenės – nuo internetinių forumų iki socialinių tinklų
Lietuviška, ir iki šiol beveik išimtinai lietuviakalbė, skaitmeninė islamiška aplinka pradėjo formuotis netrukus po šalies nepriklausomybės atgavimo, kai atsikūrė ar iš naujo susikūrė Lietuvoje gyvenančių musulmonų bendruomenės – tiek institucionalizuotos, tiek neformalios. Lietuviškos skaitmeninės internetinės aplinkos raidą galima suskirstyti į tris sąlyginius, iš dalies persidengiančius, etapus. Pirmasis etapas – ankstyvos, į švietėjišką ir misionierišką veiklą orientuotos internetinės svetainės (XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžia). Antrasis – neformalūs, bendraminčių grupių administruojami internetiniai forumai ir asmeninės svetainės (2004–2014 m.). Galiausiai, naujausias etapas – „Facebook“ ir kitos platformos bei plačios paskirties institucinės internetinės svetainės (nuo maždaug 2013 m. iki dabar).
Viena pirmųjų Lietuvoje veikusių musulmonų religinių organizacijų, pradėjusių reikštis ir internete, buvo Lietuvos musulmonų jaunimo bendrija. Ją 1995 m. įkūrė į Lietuvą studijuoti atvykę jaunuoliai iš musulmonų (daugiausia arabų) daugumos šalių. Be leidybinės švietėjiškos ir misionieriškos veiklos ši organizacija buvo sukūrusi ir administravo internetinę svetainę musulmonai.lt, kurioje talpino įvairią islamišką literatūrą bei kitokią informaciją apie islamą lietuvių kalba. Deja, bet jau po kelerių metų svetainėje nebebuvo talpinama nauja medžiaga, o per dešimtmetį nuo jos įkūrimo svetainė „užgeso“. Apie 2011 m. iširo ir pati Lietuvos musulmonų jaunimo bendrija.
Musulmonai.lt vieton, ir su dar didesniu entuziazmu, stojo nauja svetainė – islamas.lt, kurios kūrėjai – į neformalią draugiją susibūrę įvairiose pasaulio šalyse gyvenę į islamą atsivertę lietuviai – ne tik talpino gausią informaciją, bet ir administravo internetinį forumą. Nuo pat įkūrimo 2004 m. visus šešerius gyvavimo metus šis interneto forumas buvo praktiškai vienintelis interaktyvaus internetinio religinio vadovavimo ir religinių žinių šaltinis lietuvių kalba, ieškantis į islamą atsivertusių lietuvių.
Per savo egzistavimo laikotarpį forumas buvo tapęs savotiška „skaitmenine diaspora“: jis ir tarnavo lietuviams, atsivertusiems į islamą, ir buvo apie juos. Iki uždarymo 2010 m. pavasarį, forumas buvo sukaupęs daugiau nei 45 tūkstančius įrašų su islamu susijusiomis temomis – nuo teologinių-dogmatinių iki praktinių klausimų apie ritualus. Temas kūrė beveik 700 registruotų narių (daugiau nei pusė jų tikriausiai buvo ne musulmonai) ir daugybė atsitiktinių lankytojų.
Forume sukaupti tūkstančiai žinučių tapo religinių žinių telkiniu, kuris 2010 m. pradžioje buvo tapęs vienu didžiausių laisvai prieinamų „tekstų“ apie islamą lietuvių kalba. Be to, kadangi forumas buvo gyvas beveik visą parą, atrodė, kad prisijungusių ir naršančių buvo bet kuriuo paros metu – vartotojo įkelta užklausa, ypač aktualiais ir neatidėliotinais klausimais, kone akimirksniu sulaukdavo reakcijos.
Tačiau dėl savo anonimiškumo forumas turėjo ribotumų – buvo neįmanoma patikrinti, ar asmuo, prisistatęs musulmonu, tikrai toks buvo ir ar jo mintys buvo nuoširdžios. Galiausiai, neaišku, kiek forumas atspindėjo bendras tendencijas į islamą atsivertusių lietuvių bendruomenėje, ypač kalbant apie jų realią kasdienę religinę praktiką. Nepaisant to, forumas buvo itin naudingas kaip savarankiško mokymosi ir savipagalbos ratas. Labiau patyrę nariai užėmė savotiškų religinių „mokytojų“ pareigas: jų švietėjiška ir misionieriška veikla pagelbėjo tiek naujiems atsivertėliams, tiek islamu besidomėjusiems nemusulmonams.
Kyla pagunda šį forumą pavadinti virtualia (arba skaitmenine ar kibernetine) bendruomene. Iš tiesų, jei intymumas ir pasitikėjimas yra bendruomenės bruožai, tai islamas.lt forumas arba bent jau slaptažodžiu apsaugotos „sesės“ ir „brolio“ skiltys galbūt gali būti laikomos, nors ir uždaromis, tačiau bendruomenėmis. Atsivertusiuosius suartino bendra patirtis, kadangi dauguma jų buvo tos pačios etninės kilmės ir lyties, panašaus amžiaus ir socialinio statuso, taip pat – turėjo panašius lūkesčius.
Uždarius islamas.lt forumą, dar tų pačių metų vasarą buvo sukurtas naujas – adresu http://islam.tai.lt, į kurį perėjo didelė dalis nebeveikusio forumo narių, tačiau jis gyvavo vos kelis mėnesius. Kiek vėliau, 2010 m. spalį, buvo atidarytas dar vienas internetinis forumas adresu http://islam-ummah.lt/islamforum/, kuris po trejų metų veiklos jau buvo sukaupęs per 41 tūkst. pranešimų iš beveik 340 vartotojų. Šie forumai tęsė savo pirmtako islamas.lt pradėtą darbą – telkti lietuviakalbius, kurie domisi islamu arba yra naujai atsivertusieji, į skaitmeninę neformalią bendruomenę. Vis dėlto, pastarasis forumas turėjo ir naujų bruožų, pavyzdžiui, atskirą skiltį „Salaf kelias“, kuri buvo skirta pristatyti ir aptarti salafizmui. Tai – islamo fundamentalistų judėjimas, kuris reikalauja sugrįžti prie pirmykščio, „protėvių“ (salaf) islamo. Šiam judėjimui save priskyrė tiek forumo pagrindinė administratorė, tiek dalis bendrojo forumo narių.
Deja, apie 2014 metus, tokių forumų era pasibaigė, išpopuliarėjus „Facebook“ siūlomiems būdams burti bendruomenes ir dalintis informacija. Minėta era buvo iki šiol gyviausias ir gaivališkiausias lietuviakalbės skaitmeninės islamiškos erdvės raidos etapas. Per visą dešimtmetį, kai egzistavo aptartieji forumai, Lietuvoje registruotos ir oficialiai „tradicinėmis“ pripažįstamos musulmonų religinės institucijos nesukūrė savo institucinių interneto svetainių (nors mėginimų tą padaryti ir būta) ir neadministravo jokių internetinių forumų.
Priešingai nei neformalios atsivertėlių grupės, oficialiosios Lietuvos musulmonų religinės organizacijos nesusidomėjo galimybe kurti ir platinti turinį „Facebook“ platformoje. Chroniškas šių organizacijų abejingumas interneto atžvilgiu sukūrė disbalansą Lietuvos skaitmeninėje erdvėje – joje įsivyravo atsivertusiųjų propaguojamos konservatyvios revaivalistinio islamo versijos, kurios palaiko Šariato (šventojo islamo įstatymo) įvedimą.
Apie islamą – ir lietuviškuose „YouTube“ kanaluose
Galiausiai, prieš maždaug devynerius metus, šalia neformalių grupių ir asmeninių iniciatyvų, atsirado ir nuosaikias islamo formas propaguojančių islamiškojo interneto dalyvių. Pavyzdžiui, 2014 m. vietinių totorių, atsivertusiųjų ir Lietuvon gyventi atvykusių musulmonų iniciatyva įkurta viešoji įstaiga „Švietimas ir paveldas“sukūrė savo plačios paskirties institucinę svetainę islamasvisiems.lt, kuri nuo 2015 m. iki 2022 m. buvo praktiškai vienintelis viešas Lietuvos musulmonų bendruomenių komunikacijos kanalas.
Svetainės administratoriai reguliariai papildydavo ją tiek tekstais apie islamą ir musulmonų Lietuvoje istoriją, tiek informacija apie Vilniuje ir Kaune vykstančius renginius bei kitą musulmonams galimai aktualią informaciją, pavyzdžiui – apie halal maisto, neformalaus religinio švietimo prieinamumą šalyje. Svetainė taip pat sukaupė į lietuvių kalbą išverstos skaitmeninės islamiškos literatūros bibliotekėlę. Deja, nuo 2022 m. antros pusės ir ši svetainė yra apleista ir nebeatnaujinama.
Paraleliai egzistavo ir tebeegzistuoja kelios kitos institucinės svetainės, kaip antai islamo-centras.lt, kurią 2016-aisiais sukūrė viešoji įstaiga „Islamo kultūros ir švietimo centras“, taip pat – 2020 m. sukurta svetainė muftiate.lt, priklausanti Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybai-muftiatui. Deja, pastarojoje beveik nėra talpinama religinio pobūdžio medžiaga, o svetainė iš esmės tarnauja kaip organizacijos vadovo viešosios veiklos viešinimo priemonė.
Lietuviška skaitmeninė islamiška erdvė neapsiriboja internetinėmis svetainėmis, forumais ir „Facebook“ grupėmis. Ją papildo ir keli „YouTube“ kanalai, kurių bene reikšmingiausi yra islamasvisiems.ltir asmeninis „Brolio Bergaudo“ kanalas. Pirmasis per savo egzistavimo beveik dešimtmetį sukaupė 23 įvairaus turinio ir paskirties vaizdo įrašų, bet prieš kelerius metus jo aktyvumas apmirė. Antrojo kanalo savininkas per trejetą metų patalpino 27 autorinius vaizdo įrašus, kuriuose kalba tiek apie islamo religijos aspektus, tiek apie socialinius procesus musulmonų pasaulyje, taip pat – recenzuoja lietuvių kalba išleistas knygas apie islamą.
Šviežiausias ir dar tik sparnus beskleidžiantis lietuviškos skaitmeninės islamiškos erdvės dalyvis yra viešosios įstaigos Islamo centro institucinė svetainė islamocentras.lt, kurios steigėjas ir pagrindinis turinio kūrėjas yra „YouTube“ kanalo „Brolis Bergaudas“ savininkas. Žvelgiant iš 2023 m. pabaigos perspektyvos būtų galima sakyti, kad šiuo metu islamocentras.lt ir „Brolis Bergaudas“ yra aktyviausi lietuviškos skaitmeninės islamiškos erdvės turinio kūrėjai.
Kaip vertinti skaitmeninės islamiškos aplinkos Lietuvoje virsmus?
Nors ši trumpa lietuviškos skaitmeninės islamiškos erdvės raidos apžvalga nėra išsami, vis dėlto jau ir iš jos galima padaryti kai kurias išvadas. Pirmoji – šioje erdvėje per visą jos istoriją dominavo ir tebedominuoja ne Lietuvoje registruotų valstybės tradicinėmis pripažįstamų musulmonų religinių organizacijų kuriamas turinys, o neformalių musulmonų (beveik išimtinai atsivertusiųjų) grupių bei musulmonų įsteigtų viešųjų įstaigų kuriamas turinys.
Nors šiuo metu egzistuojančios skėtinės Lietuvos musulmonų religinės organizacijos savo pavadinimuose turi žodį „muftiatas“ ir jų vadovai tituluojami muftijais, šios organizacijos niekada nevykdė muftijams istoriškai būdingos funkcijos – teisinių išaiškinimų, vadinamų fatvomis, kūrimo ir skelbimo, ir ne tik skaitmeninėje erdvėje, bet ir kitokiomis formomis. Maža to, jos praktiškai jokia forma nepristatė ir negynė islamo religijos ir niekaip nesiekė pritraukti naujų sekėjų. Visa tai iki šiol darė neformalios musulmonų grupės, pavieniai asmenys, o pastarąjį dešimtmetį – ir musulmonų įsteigtos viešosios įstaigos.
Antroji akivaizdi išvada yra ta, kad lietuviškos skaitmeninės islamiškos erdvės padangėje ilgesniam ar trumpesniam laikui sužiba įvairios kilmės turinio kūrėjai, bet jų veikla iki šiol nėra tvari. Dažniausiai, savo veiklos pradžioje jie sukuria daug turinio, bet su laiku jo mąžta, o neretai tas turinys apskritai dingsta iš skaitmeninės erdvės dėl internetinių forumų ar svetainių uždarymo. Todėl tokių kūrėjų veikloje trūksta tęstinumo ir perimamumo.
Galiausiai, dėl minėto tęstinumo stokos, pats islamiškas religinis turinys pasižymi nevientisumu. Didelė dalis internete patalpintos islamiškos medžiagos lietuvių kalba arba neturi savininkų (ar net autorių), arba nėra „palaiminta“ institucinių religinių autoritetų (tų pačių muftijų). Todėl skirtinguose šaltiniuose aptinkama medžiaga neretai yra prieštaringos kilmės ir reputacijos, dėl kurios „tikrumo“ ir „teisingumo“ tarpusavyje nesutaria lietuviškieji tokio turinio platintojai. Tad skirtingai nuo Lietuvoje veikiančių krikščioniškų konfesijų, kuriose yra aiškūs autoritetai, turintys dogmos monopolį, lietuviškoje skaitmeninėje islamiškoje erdvėje nei atpažįstamų dvasinių autoritetų, nei islamiškos dogmos monopolio nėra. Ar tokia susiklosčiusi „demokratija“ lietuviškoje skaitmeninėje islamiškoje erdvėje yra sveikintina, atsakyti gali tik jos naudotojai – tiek kūrėjai, tiek vartotojai.
Šis tekstas yra tarptautinio projekto DIGITISLAM „Skaitmeninis islamas Europoje: musulmonų dalyvavimo internetinėse erdvėse tyrimas“ (registracijos Nr. CHANSE-106, finansavimo sutartis Nr. S-HERA-2022-3/ VDU-S-1258) produkcijos dalis.
Atgal
