AKTUALIJOS
2023.11.15.J. Pinskus: kelių būklė – tragiška, bet toliau kalbų niekaip nenueinama
Prabėgusią savaitę Prezidentūroje vyko Regionų forumas, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas krašto kelių būklės aptarimui. Deja, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus teigimu, sprendimus priimantys ar už kelius atsakingi asmenys pažvelgti į šią problemą plačiau vis dar nesugeba. Pasak jo, kalbėjusieji forume bėdavojo dėl prastų Lietuvos kelių, minėjo Lenkiją, kaip susitarę kartojo, kad reikia daugiau pinigų, bet jokių konkrečių pasiūlymų niekas nepateikė.
„O juk viskas yra daug paprasčiau, negu gali atrodyti. Nė vienas susisiekimo ministras per pastaruosius 20 metų nepadarė to, ką prieš mėnesį padarėme mes – Seimo Ekonomikos komiteto nariai. Užuot tuščiai kalbėję, tiesiog nuvažiavome į Lenkiją ir tiesiai jų Kelių direkcijos vadovų paklausėme – kiek pinigų keliams jie gauna iš biudžeto? Lenkų atsakymas nustebino, nes, pasirodo, iš biudžeto keliams pinigų jie neima. Visai. Nes kelių tiesimui skiriamus pinigus generuoja specialus, dar 2003 metais prie Valstybinio banko įkurtas, fondas,“ – įdomią detalę įvardino partijos pirmininkas.
Lenkai paaiškino, kad fondui buvo paskirtos visos kelių mokesčių pajamos ir sumažinto degalų akcizo procentas. Pradėjęs generuoti pajamas, lenkų kelių fondas galėjo ne tik išleisti kiek brangesnes negu valstybinės obligacijas, bet ir skolintis.
„Kalbant skaičiais, tarkim, į fondą suplaukia milijardas. Antrą tiek jis surenka iš obligacijų ar imdamas kreditus. Taigi, du milijardai keliauja kelių tiesimui. Nutiesus kelius, po 18 mėnesių Lenkija kreipiasi į Europos Sąjungą ir pastaroji jiems kompensuoja 85 proc. išlaidų. Kitaip sakant, išleidę 2 mlrd., vėliau 1,7 mlrd. lenkai susigrąžina. Taip jie atgauna visus pasiskolintus pinigus, o prie turimų „laisvų“ pinigų vėl gali pridėti fondo per metus sugeneruotus milijardus ir skirti visą tai keliams, net nebeimdami kreditų. Juolab kad, po 18 mėnesių 85 proc. vėl sugrįžta. Tas lemia, kad lenkams keliams visiškai nebereikia biudžeto pinigų, o plėtrą stabdo tik statybinių medžiagų ir darbuotojų stygius“, – išsamiai kaimynų patirtimi pasidalino J. Pinskus.
Nepaisant to, kad schema – kaip gauti finansavimą kelių tvarkymui – praktiškai padėta ant lėkštutės, atsakingi asmenys, pasak jo, ir toliau nenori jos pastebėti arba jiems neužtenka kompetencijų suvokti jos veikimo mechanizmo.
„Mes Lietuvoje turime akcine bendrove tapusią Kelių direkciją, kuri galėtų veikti analogiškai Lenkijos kelių fondui ir iki šiol iš biudžeto kaip išmoką gaunamus pinigus gautų kaip pajamas. Šiandien iš akcizo Lietuvoje į biudžetą surenkamas milijardas eurų, iš kurių 550 mln. eina keliams. Pritaikius lenkų schemą, jiems būtų skiriama ta pati suma, tačiau ji ateitų kaip AB Kelių direkcijos pajamos. Biudžetas dėl to nenukentėtų, nes vis tiek šie pinigai yra atiduodami AB Kelių direkcijai, bet gaudama nuolatines pajamas įmonė galėtų skolintis ar leisti obligacijas. Tai generuotų papildomas pajamas, o visus turimus pinigus būtų galima panaudoti kelių tiesimui. Po projekto realizavimo praėjus 18 mėnesių beliktų kreiptis į Europos Sąjungą, susigrąžinti 85 proc. keliams išleistų pinigų bei pakartoti procesą. Aišku, tam reikėtų pakeisti kai kuriuos įstatymus, tačiau, kaip rodo lenkų pavyzdys, ši schema puikiai veikia, – toliau pasakojo J. Pinskus. – Ir net jeigu šiandien iš Europos Sąjungos už kelių tvarkymą atgautume jau nebe 85 proc., o kad ir 50 proc., tai vis tiek būtų didelė, apčiuopiama nauda, o pinigus vėl būtų galima investuoti į krašto kelių tiesimą. Kaip parodė lenkų pavyzdys, kai šis mechanizmas įsisuka, jis veikia labai puikiai. Todėl gal ir mes dar galime spėti pasinaudoti puikia lenkų schema ir nelaukdami kitų metų bei naujų Seimo rinkimų, jau šiame biudžete numatyti reikiamas, kelią investicijoms į kelius atveriančias, pataisas?“
Atgal
