AKTUALIJOS
2023.11.10. Migracija gali būti tik legali
Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos k-to pirmininkas
Europoje didėja islamiško terorizmo (džihadizmo) grėsmė. Šiandien kovos su terorizmu ekspertai situaciją laiko pavojingesne nei 2014 metais vykusio „Islamo valstybės” teroristų siautėjimo laikotarpiu. Džihadistai, kurie potencialiai rinksis taikinius Europoje, yra tarp mūsų.
Didžiausia ir realiausia atakų tikimybė yra Vakarų Europoje, kurios miestuose jau beveik mėnesį masiškai siautėja Islamo fundamentalistai, antisemitai ir juos remiantys kraštutinės kairės aktyvistai bei įvairaus plauko ekstremistai.
.jpg)
Ir tai yra religinis karas: pradžioje prieš žydus, kiek vėliau ar paraleliai prieš krikščionis, o taip pat netikinčius. Taip pat karas prieš Vakarų demokratiją, jos vertybes ir principus.
Pagrindinė milžiniškos ir ilgalaikės problemos priežastis visiems aiški jau daugybę metų ir tai yra nevaldoma migracija, tačiau dėl ideologinių priežasčių bandyta dangstytis antrinėmis priežastimis bei užčiaupti diskusiją šia tema.
Šiandien būtina visiškai atsisakyti nelegalios migracijos. Migracija gali būti tik legali. Tačiau tai galima sutarti tik Europos Sąjungos lygiu, tačiau tam reikalingas esminis suvokimo lūžis. „Hamas” teroro rėmėjų siautėjimas Europoje suteikia vilties, kad įvairiose ES valstybėse prasidėjusi diskusija dėl nevaldomos migracijos ribojimo, pagaliau leis sugrįžti sveiko proto politikai arba bent blaiviai, atvirai diskusijai šia tema.
Lietuvoje irgi turime imtis veiksmų valdant migracijos procesus. Reikalinga įvertinti tiek nacionalinio saugumo, tiek ir ekonominius interesus.
Seimui teiksiu pataisas, kurios suteiktų galimybę veiksmingiau užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, bet ir padėtų sąžiningam verslui ieškoti trūkstamos darbo jėgos užsienyje, suteiktų daugiau galimybių vykdyti migracijos kontrolę, pašalintų neteisėta veikla užsiimančius ir parazitaujančius veikėjus.
Privalo būti sudarytas sąrašą šalių, iš kurių galimi/negalimi darbo jėgos imigraciniai procesai. Tokį sąrašą, po konsultacijų su VSD, policija ir VSAT, motyvuotu Migracijos departamento teikimu tvirtintų vidaus reikalų ministras. Išorės paslaugų centrai (per juos teikiami migraciniai dokumentai) neturi būti atidaromi valstybėse, kuriose nėra darbo jėgos potencialo, ar migracija iš tokių valstybių kelia riziką nacionaliniam saugumui.
Viena didžiausių blogybių, kuri sudaro sąlygas veikti parazituojantiems įdarbinimo tarpininkams yra galimybė keisti darbdavį.
Pirminis darbdavys netenka teisės ir galimybės kontroliuoti atvykusio į LR teritoriją darbuotojo. Darbuotojai nekontroliuojami pakeitus darbdavį gali dirbti nelegaliai, nepatikimose įmonėse ir t.t. Iš ES šalių tik Lietuvoje yra tokia galimybė. Tai sudaro prielaidas nelegaliai darbo migracijai. Norintiems dirbti kitoje įmonėje turėtų praeiti teisinį procesą iš naujo ir jau vertintina būtų aplinkybė, kad darbuotojas keisdamas darbdavį galimai yra netinkamos kvalifikacijos ir neatitinka darbo rinkos lūkesčių.
Darbdavių patikimumas ir įtraukimas į kontrolės procesus. Kasmetinės įmonių patikros, auditavimas. Nėra periodinės kontrolės, ar darbdavys laikosi LR Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytų reikalavimų. Darbdaviams nekeliamas konkretus reikalavimas dėl veiklos Lietuvoje. Daugybė įmonių įsisteigia tikslu teikti teisines - įdarbinimo paslaugas ir imituoja darbuotojų poreikį. Kaip jau minėjau, gavus leidimus gyventi ir dirbti, keičiami darbdaviai ir darbuotojas iš naujo įdarbinamas į kitas įmones, kurios realios veiklos nevykdo, o yra įsteigtos nusikalstamoms veikloms nuslėpti. Turi būti nustatytas kriterijus dėl veiklos Lietuvoje: pavyzdžiui, ne mažiau kaip 10 proc. veiklos bei pajamų turi būti Lietuvoje, administracijos deklaruojamai veiklai buvimas.
Siūlytina vertinti įmonės veiklos rezultatus ir rodiklius. Negali būti tai, kad naujai įsteigta įmonė darbinasi šimtus užsieniečių, net nepradėję veiklos.
Svarstytinas įstatinio kapitalo dydžio nustatymas įmonėms darbinantiems užsieniečius. Tai galėtų būti nuo dešimt iki šimto tūkstančio priklausomai nuo įdarbinamų užsieniečių kiekio.
Turi būti nustatomas maksimalus LLG terminas t.y. penki metai, o toliau jau galimybė gauti tik nuolatinį leidimą gyventi arba asmeniui užkertamas kelias atvykti. Tokia praktika taikoma Japonijoje, P.Korėjoje, Singapūre.
Esu įsitikinęs, kad teikiamos įstatymo pataisos atskaidrins migracijos procesus ir sustiprins Lietuvos nacionalinį saugumą.
Atgal
