VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2023.10.13. Politinio turgaus taisyklės

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

visagentura

Mūsų šalyje – būsimų trigubų rinkimų batalijos. Analizuojama ir dėliojama, kas ir kodėl siekia pergalės bei kokios kiekvieno prelegento galimybės.

Garsūs politologai porina, kad Gitanas Nausėda vis dar atvirai nesako ar dalyvaus rinkimuose, o juk būtinai dalyvaus, nes kaip tik, kai baigsis kadencija, "prasidės" pensija. O prezidento pensija solidi. Todėl balotiruotis ir laimėti „apsimoka“.

Ingrida Šimonytė irgi dalyvaus, nors neva ir žino, kad vis tiek pralaimės. Esą galėjo gyventi tyliai, ramiai ir prabangiai, dirbdama banke, o štai dabar turi reikštis, reklamuodama save ir partiją, net jei to ir pati visai nenori. Tokios esą politinio turgaus taisyklės.

Va štai tokios diskusijos. Apie algas, pensijas, ambicijas, kurios apsiriboja tik asmenine, dar gal partine, nauda ir gerove. Viskas vardan asmeninės šlovės, vilos, baldų, pensijos, automobilio ir kitų šio pasaulio tuštybės segmentų.

Mums vaidenasi ar tai šiandieninės politikos realybė?

Realybė, kuomet karininkai (tarnautojai) nori būti generolais (vadovais), generolai (vadovai) sulaukti pensijos, niekam neužkliūti, patikti, įtikti, kad sulaukus amžiaus X, galėtų ramiai ir sočiai nukaršti. Vadovai, generolai, tarnautojai beviltiškai virpantys dėl savo postų, pareigų, algų, priedų ir kitokių šūdniekių.

Tik tokios apgailėtinos ambicijos ir ketinimai. Įsižnybame sau į pasturgalį, nes tikriausiai sapnuojame.

Jei mes nesapnuojame, tuomet tokie politinio elito ketinimai, iš esmės, niekuo nesiskiria nuo eilinio piliečio, renkančio koncertuose žvaigždžių autografus ir plušančio Norgės silkių fabrike, kad susitaupytų nuosavam butui ar namui.

Tame nėra nieko blogo ar smerktino, tačiau gal esam pernelyg naivūs ir manome, kad politikoje turėtų dalyvauti padorios asmenybės, lyderiai, matantys visumą, išsilavinę, pasaulyje šilto ir šalto matę inteligentai. Tie, kurie savo baldus, pensiją ir ramų gyvenimą sąmoningai iškeičia į nuolatinį veikimą (ne darbą) tautos, piliečių, valstybės labui. Kurie savo visu gyvenimu siekia pakeisti pasaulį, kad jis būtų saugesnis, geresnis, visų pirma, pradėdami nuo savęs.

O kur gi vilos? Vilų nelieka. Po mirties prisimenami ne baldai, o tokių didvyrių darbai.

Atgal