AKTUALIJOS
2023.09.27. J. Pinskus: kiek galima tyčiotis iš pensininkų?
Bendraudamas su portalu „Delfi“ Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus pareiškė, kad jeigu dirbančių pensininkų šalyje ir toliau daugės (kas, matant bendras tendencijas, yra labai tikėtina), teks ne tik didinti senatvės pensijos amžių, bet ir nebemokėti pensijos tol, kol tokie asmenys dirbs.
Taip pat, pasak jo, „Didesnis procentas šitų asmenų kels „Sodros“ sistemos finansiniam stabilumui tam tikrų rizikų“.
O štai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė akcentavo, kad tik nedidelė dalis šalies gyventojų gali pasirinkti – dirbti sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar ne. Visi kiti tai daro siekdami apsisaugoti nuo skurdo.
Būtina atminti ir tai, kad per praėjusią, 2009 metų ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė TS-LKD partijos nario Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta.
Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, ekonomistų ir politikų kalbos apie senatvės pensijos amžiaus didinimą arba pensijų nemokėjimą yra eilinis pasityčiojimas iš Lietuvos gyventojų.
„Skaudu matyti, kas vyksta Lietuvoje. Žmonės visą gyvenimą dirbo, bet sulaukę senatvės pensijos amžiaus, užuot džiaugęsi užtarnautu poilsiu ar mėgavęsi oria senatve, turi rinktis – vegetuoti arba toliau dirbti. Kaip teisingai pastebėjo I. Ruginienė, dirbti senoliai eina ne iš gero gyvenimo, o bijodami skurdo, ties kurio riba balansuoja beveik 600 tūkst. iš likusių 2,7 mln. Lietuvos gyventojų. Beje, jeigu valdantieji prastums įstatymą, kurio apmokestins ir žemės ūkyje naudojamą nekilnojamąjį turtą, gyvenančių skurdžiai skaičius gali dar labiau padidėti. Tokių pokyčių fone dar kartą norima nuskriausti pensininkus, atimant sąžiningai per ilgus darbo metus jų uždirbtą pensiją“, – atviravo J. Pinskus.
Minėta problema, pasak jo, ypač aiškiai juntama regionuose.
„Visi mato, kad jaunimas iš provincijos keliasi į didžiuosius miestus ar net palieka gimtinę. Kaimuose ir miesteliuose lieka gyventi senoliai, kuriems, nori nenori, tenka dirbti nes daugiau nebėra kam. Arba nebėra, kas jiems padėtų. Žmonės iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą, tačiau Vyriausybė, užuot jiems pagelbėjusi ir sprendusi šią problemą, toliau naudoja metodą „atimti ir padalinti“, - situaciją įvertino politikas. – Man keista, kaip valdantieji atkakliai nenori suprasti, jog tokie veiksmai teigiamo rezultato neduos. Senoliai arba išeis iš darbo, arba dirbs nelegaliai, dėl ko vėl kentės valstybės biudžetas.“
Norint spręsti klausimą iš esmės, pasak Lietuvos Regionų partijos pirmininko, būtina taikyti kompleksines priemones.
„Nei senatvės pensijos amžiaus didinimas, nei įvežtinė darbo jėga problemos neišspręs. Vienu atveju, kaip sakiau, suklestės šešėlis, kitu – pinigai ne tik dabar paliks Lietuvą, bet ir vėliau pensijas teks mokėti, tikėtina, į savo šalis sugrįžusiems darbo migrantams. Vienintelė išeitis – sekti gerąja kitų šalių praktika ir skatinti gimstamumą pačioje Lietuvoje bei kviesti sugrįžti migrantus. Tarkim Vengrija ne tik pasakė, kad šaliai reikia ne imigrantų, o vengrų vaikų, bet ir ėmė veikti šia kryptimi. Tiesa, tokiems procesams reikia laiko, bet matant kaip tvarkosi Budapeštas, neabejoju, kad demografiniai Vengrijos rodikliai ims gerėti.
Lietuvoje demografinė padėtis tragiška, tačiau valdantieji nedaro nieko, kad ji keistųsi. Pasidžiaugti čia galima nebent tuo, kad jų kadencija eina į pabaigą ir tikėtis, jog nauja Lietuvos valdžia dabartinės daromų klaidų, kalbėtume apie ekonomiką, socialinius reikalus ar politiką, nebekartos,“ - apibendrino J. Pinskus.
Atgal
