AKTUALIJOS
2023.09.16. Kada mokytojų atlyginimai pasieks 2000 eurų „į rankas“?
Edgaras Savickas
Žurnalistas
V. Balkūno nuotr.
2 tūkst. eurų siekiantis vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis mokytojams Lietuvoje šiandien gali atrodyti kaip naivoka svajonė. Tačiau jau kito Seimo kadencijos pabaigoje tai gali tapti realybe, jei šalies ekonomika nesmuks į recesiją, o valdantiesiems pavyks laikytis nacionaliniame susitarime įtvirtinto įsipareigojimo.
Tačiau pirmiausiai pažiūrėkime į kitus metus. Finansų ministerija šią savaitę atnaujino ekonominės raidos scenarijų, kuriame numatoma, kad 2024 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje bus 2135,8 euro.
Kaip žinia, prieš kelis metus pasirašytame parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo numatytas siekis, kad iki 2024 m. pabaigos mokytojų VDU sudarytų 130 proc. šalies VDU. Nesunku suskaičiuoti, kad pagal susitarimą, kitąmet mokytojo alga turėtų pasiekti beveik 2777 eurus (1683 eurus „į rankas“).
Ar tai realu? Premjerė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad taip, bet konkrečius skaičius žada kitą savaitę.
Pažiūrėkime, kiek mokytojai uždirba šiandien. Naujausi, antrojo šių metų ketvirčio, Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad mokytojai Lietuvoje per mėnesį vidutiniškai uždirbo 2209,6 euro (1360,4 euro „į rankas“).
Per metus (nuo antrojo 2022 m. ketvirčio) mokytojų algos padidėjo apie 12 proc. arba 140 eurų „į rankas“. Svarbu pabrėžti, kad tai vidurkiai – vieniems algos galėjo didėti labiau, kitiems mažiau.
Be to, mokytojų atlyginimai priklauso nuo sukaupto darbo stažo, kvalifikacijos. Dalis jų dirba keliose mokyklose, daugiau nei vienu etatu. Tačiau nacionaliniame susitarime „mokytojų VDU“ nebuvo apibrėžtas kaip nors tiksliau, pavyzdžiui, kad „vienu etatu dirbančio mokytojo VDU sudaro 130 proc. šalies VDU“.
Antrąjį šių metų ketvirtį visos Lietuvos bruto VDU siekė 2000 eurų, o neto – 1241 eurą. Taigi, remiantis statistika, mokytojų atlyginimai jau sudaro apie 110 proc. VDU.
Pagal susitarimą, 130 proc. lygis turėtų būti pasiektas jau kitais metais, o iki to dar trūksta 20 procentinių punktų. Tam, kad būtų pasiektas 2777 eurų tikslas, mokytojų atlyginimus reikia padidinti maždaug ketvirtadaliu arba beveik 570 eurų „popieriuje“.
Valstybės biudžetui tai reiškia reikšmingas išlaidas. Nesinori spekuliuoti, kiek šimtų milijonų tam reikės, juolab, kad tai jau visai netrukus turėtų paaiškėti. Iki to galima žvilgtelėti į praėjusius metus. Kaip nurodoma šių metų biudžete, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų pedagogų darbo užmokesčiui padidinti buvo skirta 145,5 mln. eurų.
Ne veltui Vyriausybė numato mokytojų algas kitąmet didinti per du kartus – iš pradžių sausį, o po to rugsėjį, nes pasiekti 130 proc. vienu ypu turbūt būtų per brangu.
Pasiekti susitarimo tikslą trukdo ir tai, kad bendras darbo užmokesčio augimas Lietuvoje pastaraisiais metais buvo ypač spartus. Pernai darbo užmokesčio fondas augo 16,1 proc., šiemet – 12,8 proc. Dėl to mokytojų atlyginimams reikia daugiau lėšų, negu buvo numatyta anksčiau.
Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai rudenį tikėjosi, kad jau šiemet mokytojų VDU bus 120 proc. VDU. Kaip matome, faktas maždaug 10 procentinių punktų mažesnis. Kita vertus, didesni atlyginimai reiškia ir didesnes biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio.
Vis dėlto, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga dėl pažadų mokytojams tesėjimo nerimauja taip smarkiai, kad net ruošiasi streikui. Nežinau, galbūt išties yra dėl ko nerimauti. Bet turbūt išmintingiau būtų bent jau sulaukti 2024 m. valstybės biudžeto projekto prieš išeinant pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių.
Amžinatilsį redaktorius Aurelijus Katkevičius kiekvieną savo viešą pasisakymą baigdavo fraze, kad „atlyginimai mokytojams turi būti pakelti dabar ir bent dvigubai“. Šią ambiciją, gal ne taip greitai kaip norėtųsi, bet vis dar įmanoma pasiekti.
Atgal
