AKTUALIJOS
2023.08.22. Kremlius vėl išsitraukė branduolinį vėzdą
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra
Geopolitinė padėtis
Savaitgalį Kinija pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, tikrindama ginkluotųjų pajėgų „gebėjimą kovoti realiomis kovos sąlygomis“.
„Patruliavimu ir pratybomis siekiama treniruoti karinių laivų ir lėktuvų veiksmų koordinavimą ir jų gebėjimą perimti oro ir jūros erdvių kontrolę“, – pranešė Kinijos Rytų vadavietės atstovas Ši I. Kinijos karinis aktyvumas susijęs su JAV prezidento Džo Baideno surengto aukščiausio lygio trišaliu susitikimu su Japonijos ir Pietų Korėjos vadovais.
Taivano gynybos ministerija pasmerkė karinį Kinijos aktyvumą, pareikšdama, jog reaguodama į padėtį aktyvuos atitinkamas karines pajėgas.
Į tarp JAV ir Kinijos kylančią įtampą nedelsiant į trigrašį įkišo Rusijos užsienio teroro ministras Lavrovas, pareiškęs, jog Vakarams reikia nuolat priminti apie branduolinio karo pavojų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad branduolinių ginklų turėjimas apsaugo Rusiją nuo grėsmių saugumui ir kad Maskva nuolat primena Vakarams apie branduolinio konflikto riziką.
Teroristo Lavrovo teigimu Jungtinės Valstijos ir NATO karinio aljanso narės rizikuoja atsidurti „tiesioginės ginkluotos branduolinių jėgų konfrontacijos situacijoje“.
Ak, kokia broliška satelitinės Rusijos tarnystė Kinijos komunistams.
Branduolinį liežuvį iškišo ir bulvių kolūkio šalies pirmininkas Aleksandras Lukašenka, užtrimituodamas, jog susidūręs su išorės agresija kaip mat panaudotų jo šalyje dislokuotus branduolinius ginklus.
„Gali būti tik viena grėsmė – agresija prieš mūsų šalį. Jei agresija prieš mūsų šalį prasidės iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, mes iš karto atsakysime viskuo, ką turime“, – gąsdina kolorado vabalų valdovas.
Netolimoje ateityje būsime liudininkais ir daugiau sinchroniškų Pekino-Maskvos-Minsko veiksmų, siekiančių įbauginti NATO ir Vakarų šalių piliečius. Atsilikusios šalys niekuo daugiau negali mojuoti, kaip tik branduoline kuoka.
Vakarams reikia stipriai pasitempti ir įjungti padidinto aktyvumo režimą, kuriant problemas režimams tiek prie Japonijos, tiek prie Kinijos krantų, Arktyje ir Afrikoje. Visur, kur ruofašistas įkėlė savo kruviną ir mėšliną batą.
Kinija įsitraukė ir į ekonominį karą su JAV koordinuodama pastangas sumažinti dominuojantį dolerio vaidmenį tarptautinėje prekyboje.
Kinijos liaudies bankas nurodė pagrindiniams valstybiniams bankams pasirengti atsisakyti turimų dolerių atsargų ir įsigyti ofšorinių juanių, kurių vertė, nepaisant ankstesnių intervencijų, ir toliau mažėja.
Tačiau finansinė deamerikonizacija Pekinui nesiseka – juanis dolerio atžvilgiu nukrito 0,9 % – iki 7,1340, ir tai yra didžiausias metinis nuosmukis nuo 1994 m. Rusija pataikūniškai mėgina kariauti su dolerio viešpatavimu, kartu su Kinija kuriant alternatyvią rezervinę valiutą. Rusija net paskelbė, kad kartu su kitomis BRICS šalimis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika) kurs alternatyvią rezervinę valiutą, atsisakant dolerio. Tačiau visos pastangos kol kas buvo bevaisės.
Kokią alternatyvią valiutą atsilikusiai pasaulio daliai siūlo Pekinas ir Maskva? Rublį? Ar juanį, kuris 2022 m. pirmąjį pusmetį sudarė tik 2 % pasaulinės prekybos?
Pasaulio finansų ekspertai niekaip nevertina Rusijos vaidmens šiame valiutų kare, nes Rusija visų pirma yra silpna, antra, Rusijos ekonomika yra neatsiejama nuo dolerio. Nafta – vienas pagrindinių Maskvos pajamų šaltinių, o sandoriai vykdomi JAV valiuta.
Pagrindinė veikėja šiame žaidime yra ne Rusija, o Kinija, kuri sudarė nemažai partnerysčių su kitomis šalimis, kad padidintų juanio reikšmę pasaulinėje arenoje. Pekinas siekia, jog juanis varžytųsi su doleriu pasaulinėje prekyboje.
Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pirmąjį 2023 m. pusmetį daugiau nei ketvirtadaliu padaugėjo deportacijų. Sausio-birželio mėn. iš šalies buvo išsiųstas apie 7 861 asmuo, t. y. 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Statistika rodo, kad dauguma migrantų buvo grąžinti į Gruziją, Šiaurės Makedoniją, Albaniją, Moldovą ir Serbiją. Birželio pabaigoje Vokietijoje tebegyveno 279 098 asmenys, kuriems nepavyko gauti prieglobsčio. ES taip pat rengia prieglobsčio sistemos reformas, kurios bus griežtesnės nei iki šiol.
Reikšmingi postūmiai
Pranešama, jog ukrainiečiai pamažu susigrąžina okupuotas teritorijas. Teigiama, jog didžiulių pastangų dėka pavyko įveikti dalį minų laukų ir Ukrainos puolimas gali būti spartesnis.
Po rusų teroristų raketų smūgio į Černigovo centrą medicinos pagalbos kreipėsi 148 žmonės. 7 žmonės žuvo, 41 atsidūrė ligoninėje. Apgadinta daugiau kaip 500 gyvenamųjų namų.
Trumpai
Apklausa JAV parodė, kad 71 proc. respublikonų mano, jog Kongresas turėtų sustabdyti pagalbos siuntimą Ukrainai. Tuo tarpu 62 proc. demokratų pasisakė už didesnį finansavimą.
Gali būti, kad tokią reakciją galėjo iššaukti neva lėta Ukrainos pažanga mūšio lauke. Taip pat žlugusios viltys, kad vasaros (kontr)puolimo metu Kijevas atkovos reikšmingus okupuotos žemės plotus. JAV politikus esą nuvylė Pirmojo pasaulinio karo laikų „tranšėjų karas“.
Respublikonų nuotaikas skatinantį veiksnį galima pavadinti „Trampo efektu“. Buvusio JAV prezidento dėka, kai kurie respublikonai mokosi atsisakyti Amerikos, kaip demokratijos ir laisvės bastiono, vaidmens. Vietoj to, jie renkasi izoliacionizmą, panašiai kaip anuomet buvo priešinamasi prisijungimui prie kovos su Hitleriu.
CNN apklausų duomenimis, 55 % amerikiečių pasisako už paramos Ukrainai nutraukimą.
Tokios nuotaikos JAV – balzamas FSB-Putino akims ir ausims.
Rugpjūčio 22-24 dienomis Pietų Afrikoje vyks BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas. Susirinkėliai svarstys, kaip sukurti teisingesnę pasaulio valdymo sistemą ir pasipriešinti Vakarų valstybių ekonominiam dominavimui.
Putinas susitikime greičiausiai nedalyvaus. Paieškomą karo nusikaltėlį atstovaus pasiuntinukas Lavrovas. Manoma, kad Putino nedalyvavimas derybose gali sumažinti jo įtaką Afrikoje.
„The New York Times“ skelbia naujus skaičiavimus, pagal kuriuos Ukrainos kare žuvo 120 tūkst. Rusijos piliečių, o 170-180 tūkst. buvo sužeista. Ukrainos nuostoliai amerikiečių vertinimu sudaro apie 70 tūkst. žuvusių karių ir 100-120 tūkst. sužeistųjų.
Palyginimui skelbiama, jog Ukrainos karių žūčių skaičius jau viršijo JAV karių nuostolius Vietnamo karo metu – apie 58 000. Ši statistika rodo, kad karas Ukrainoje itin žiaurus, o Vakarams nepavyko sukurti žmogaus teisėmis ir laisvėmis grįstos tvarios europinės civilizacijos.
Lietuvoje
Smulkių peštynių metas. Už/prieš Marcinkevičių, už/prieš Krikštaponį, už/prieš sienų su Baltarusija uždarymą ir taip toliau. Gausybė „žinovų“ pliekia vieni kitus, neįsigilinę į temą ir problemą, o tūkstančiai antrina savo pamėgtajam įtakotojui. Prakaituoja delnai, blokuojami profiliai, laužomos klaviatūros.
Jei norint parašyti mokslinį tekstą apie asmenybę reikia perskaityti šimtus knygų, raštų, kontekstinių archyvinių, istorinių dokumentų, tai šiuolaikiniam diletantui pakanka pastverti vieną faktelį, imti jį volioti, pritariant žviegiančiai miniai. Pešamasi dėl įtakos, viešųjų pirkimų milijonų, gerbėjų ir sekėjų.
Visa tai galima būtų pavadinti natūraliu demokratijos bei nuomonių pliurpalizmo privalumu. Tačiau.
Didelė dalis konfliktų temų – revanšistinės, ištrauktos iš naftalinu kvepiančios spintos, istoriškai nekrofiliškos. Kodėl trisdešimt metų nereikėjo atlikti istorijos ar literatūros klasikos revizijos, o dabar prireikė?
Ogi todėl, kad šį istorijos revizionistinį procesą, senų skaudulių, karų netekčių, kaltųjų paieškų ir naujos raganų medžioklės vajų pradėjo Maskva. Pagrindinis Kremliaus tikslas buvo ir yra mus sukiršinti tarpusavy, tuo pačiu supjudyti su kaimynais.
O kol mes susėdę prie stalo ginčijamės, kieno diedukas buvo didvyris, o kieno išdavikas, ir svaidomės vienas į kitą išėdomis ir epitetais, priešas trina rankomis ir sėlina prie mūsų namų durų.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos strategai, matydami lygiai tokias pačias skaldančias grėsmes, kvietė pamiršti žmones kiršinančias smulkmenas ir telktis apie tai, kas jungia, vienija ir verčia didžiuotis.
Dabar kaip tik toks metas.
Atgal
