VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

2023.08.04. Kokį (ne)diplomatinį žaidimą sumąstė Erdoganas?

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra

Geopolitinė padėtis

Teroristų valdoma Rusija bepiločiais smogė Ukrainos uostamiesčiui pasienyje su Rumunija, padarydami didelę žalą ir sukeldami didžiulį gaisrą objektuose, kurie yra labai svarbūs Ukrainos grūdų eksportui.

Per pastarąsias dvi savaites į Odesos uostą ir regiono upių uostus, kurie naudojami kaip alternatyvūs maršrutai, buvo nukreipti dešimtys bepiločių lėktuvų ir raketų atakų.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad per smūgius nukentėjo Izmailo miestas prie Dunojaus upės, kuris skiria Ukrainą ir Rumuniją.

Šiuo metu prie Dunojaus veikia trys Ukrainos uostai. Dėl atakos pramoniniuose ir uosto objektuose kilo gaisras, buvo apgadintas grūdų elevatorius, o Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas sakė, kad per išpuolį buvo sugadinta apie 44 000 tonų grūdų, kurių laukė Afrikos šalys, Kinija ir Izraelis.

Rusija tikslingai naikina uostų infrastruktūrą Ukrainoje taip užsitikrindama, kad anksčiau Turkijos valdytojo R. T. Erdogano išsakyti ketinimai jėga apsaugoti laivus su grūdais ir kita žemės ūkio produkcija nebūtų įgyvendinti.

Maisto trūkumas badaujančiose šalyse karo nusikaltėlių valdomai Maskvai yra ne tik Vakarų šantažo svertas derybose dėl sankcijų švelninimo. Alinantys karščiai, badas ir vandens trūkumas yra hibridinio karo priemonės, kuriomis Putinas-FSB tikisi priversti pajudėti šimtus tūkstančių, o gal ir milijonus pabėgėlių Europos link.

Vienas iš kelių be jokių abejonių eis per Baltarusiją, kurioje dislokuoti Putino virėjo marodieriai vykdys „vedlių“ per sieną su Lenkija ir Lietuva užduotį.

Tuo tarpu R. T. Erdoganas, Kremliui griaunant uostus, skambino Rusijos fiureriui Putinui bandydamas įtikinti jį atkurti Juodosios jūros iniciatyvą eksportuoti ukrainietiškus grūdus. Vadindamas susitarimą „taikos tiltu“, Erdoganas Putinui dėstė, kad Turkija „ir toliau dės intensyvias pastangas ir vykdys diplomatiją, kad Juodosios jūros iniciatyva būtų tęsiama“.

Tačiau pokalbis buvo bergždžias, o suminkštėjusi Turkijos lyderio pozicija leido Kremliui pakartoti seną plokštelę, esą grūdų susitarimas priklauso nuo Vakarų, kurie turėtų „iš tikrųjų įvykdyti visus Stambulo susitarime užfiksuotus įsipareigojimus Rusijai“.

Kitaip sakant, atšaukti sankcijas trąšoms, prijungti Rusijos bankus prie SWIFT ir kitus teroristinės valstybės ekonomiką stabdančius suvaržymus. Turkijos prezidento biuro pareiškime taip pat sakoma, kad abiejų šalių galvos susitarė dėl Putino vizito į Turkiją. Vizito data nenurodoma, bet Erdoganas anksčiau yra sakęs, kad Putinas atvyks rugpjūčio mėnesį.

Kremliaus triūbelė Dmitrijus Peskovas trečiadienį vakare teigė, kad buvo sutarta „artimiausiu metu tiksliai nustatyti“, kur ir kada įvyks susitikimas.

Erdoganas žaidžia grubų diplomatinį žaidimą, o Putinas-FSB puikiai supranta, kad kelionė į Turkiją gali baigtis visaip. Turint galvoje, kad Ankara neseniai leido grįžti namo penkiems „Azovo“ pulko vadams, bet kokie Turkijos pažadai ir susitarimai yra tiek pat tvirti ir patikimi, kiek ir pačios Maskvos įsipareigojimai.

Erdoganas yra veidrodinis atspindys Putinui, banditas supranta tik bandito kalbą. Kol kas, deja, Turkijos valdytojas pirmam ultimatumų raunde gavo į nosį: į grasinimus karine jėga saugoti grūdų konvojus, Maskva atsakė ne žodžiais, bet veiksmais. Virš uostų infrastruktūros ir grūdų saugyklų kyla tiršti rusų raketų dūmai.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos oro pajėgos per naktį atrėmė 23 Irano gamybos bepiločius orlaivius „Shahed“, kuriuos Rusija paleido virš šalies, daugiausia Odesoje ir Kijeve. Visi 10 dronų, paleistų į sostinę buvo numušti, pranešė Kijevo miesto administracijos vadovas Serhijus Popko.

Naktį buvo girdėti daug garsių sprogimų, nes suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos. Numuštų dronų nuolaužos nukrito trijuose sostinės rajonuose, apgadindamos negyvenamąjį pastatą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad daro viską, kad padidintų priešlėktuvinės gynybos sistemų tiekimą.

„Labai svarbu, kad pasaulis nepriprastų prie šio Rusijos teroro. Kiekvienas smūgis yra bendra problema. Ir ne tik Ukrainos, bet ir visų pasaulio valstybių, kurių stabilumą Rusija bando sugriauti, kai pataiko į mūsų uostus, infrastruktūrą. Dabar Rusijos valstybei tai yra kova ne tik prieš mūsų laisvę, ne tik prieš mūsų valstybę“, – pridūrė jis.

Zelenskis taip pat pasisakė dėl naikintuvų F-16 pabrėždamas, kad „ukrainiečių pilotų mokymai prasidės šį mėnesį“.

Per pastarąją parą Bachmuto kryptimi rusų okupantai nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas į vakarus nuo Kurdiumovkos, į pietus nuo Andrejevkos ir į vakarus nuo Kleščevkos Donecko srityje. Marinkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos karių puolimą prie Marinkos miesto.

Šachtersko kryptimi priešas nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas į vakarus nuo Staromajorsko ir į šiaurę nuo Urožaino.

Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, įsitvirtina atkovotuose ruožuose ir vykdo kontrpuolimo suvaldymo užduotis.

Okupantai savo ruožtu vykdo oro antskrydžius ir apšaudo ukrainiečių pozicijas iš įvairių rūšių ginklų.

Visame fronte per praėjusią parą įvyko 44 kariniai susirėmimai.

Trumpai

Po Putino reikalavimo sumažinti nuolaidas Rusijos naftos eksportas smuko ketvirtadaliu. Indija ir Kinija sumažino pirkimą beveik 1 mln. barelių per dieną po to, kai naftos bendrovės bandė sumažinti taikomas nuolaidas „Urals“ naftai nuo 30 proc. iki 20 proc. lyginant su „Brent“.

Šaunuolis pusgalvis Putinas yra Vakarų agentas Kremliuje, ne kitaip.

Turkijoje, šį kartą penkių žvaigždučių viešbutyje „Loxia Comfort Club“, rusų turistams buvo sulaužytos nosys ir įstatytos mėlynės po akimis. Kažkaip nustojo juos mylėti turkai.

„The Wall Street Journal“ rašo, kad Ukraina tikriausiai ruošiasi surengti masinį puolimą prieš Maskvą naudodama bepiločius orlaivius. Leidinys mano, kad naujausiomis bepiločių orlaivių atakomis prieš Maskvą Ukraina gali tikrinti Rusijos priešlėktuvinę gynybą, ruošdamasi masinei atakai, kurioje dalyvaus dešimtys bepiločių orlaivių, nusileisiančių mieste keliomis kryptimis ir skirtingame aukštyje.

Bėgam pirkt čipsų, spragėsių ir kaip ten tos, ai, kolos.

Rusija pasirengusi tęsti karą Ukrainoje dar dvejus trejus metus ir gali pradėti dar vieną didelį puolimą, rašo „Bild“, remdamasis Vokietijos federalinės vyriausybės ekspertais. Taip pat gali būti, kad Rusija gali padidinti karių skaičių iki 3 mln. karių (vietoj dabartinių 1,15 mln.), jei to pareikalaus karo eiga.

Tuomet Rusijos kariuomenėje bus daugiau taip vadinamų karių nei Kinijos ginkluotosiose pajėgose.

Mūsų vertinimu, Rusija pajėgi tęsti karą maždaug keturis metus.

 

Atgal