AKTUALIJOS
2023.07.05. KABUTĖSE AR NONPARELIU ?
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Žodyne turime gausybę žodžių, kuriais bandome nusakyti tik žmogui būdingas ir tik jam vienam reikalingas sąvokas. Tai žodžiai tiesa, teisybė,teisingumas, teisė, teisėsauga, teisėtvarka... Šios ir daugybė kitų teisės doktrinoje suformuluotų sąvokų turėtų garantuoti ne tik asmens, bet ir Valstybės ar kitos institucijos teisę apsiginti nuo smurto, vagysčių, šmeižtų, prievartos ir šantažo, nuo reketo ir korupcijos, nuo daugybės sunkiai net įsivaizduojamų nusikaltimų, tykančių kasdien ir visur. Bet ar taip yra? Vos tik kognityvinė revoliucija mūsų protėvius padarė "žmonėmis", užgimusios civilizacijos ir religijos pirmiausia suskato sugalvoti būtinas teises ir taisykles, ir palaidą "bandą" suvaryti į jų aptvarus. Tada ir žmogaus "aukojimas" tapo teisėtas, ir vergių prievartavimas nesmerktinas, o svetimo turto atėmimas-valdovo privilegija. Vienas po kito buvo gimdomi teisės statutai, kanonai, teisynai... Krikščionybė sugebėjo visą teisių kodeksą sudėti į vieną Dekalogą. Ir to visiškai pakako. Trumpa, aišku ir paprasta. Bet kai teisingumas tapo foliantuose aprašyta raizgalyne, kurią aiškinti galėjo tik tam reikalui valdovo skirti žinovai, teisingumo nebeliko... Liko tik fantasmagoriška "teismų praktika". Už tą patį nusikaltimą, pagal tą patį straipsnį sutanotas Temidės tarnas gali teisti savo nuožiūra. Jis žiūri ne į kodeksą, o sprendžia kitą dilemą - kur padėti kablelį. Viduramžiškas "nuosprendis" PAKARTI NEGALIMA PALEISTI paslaugiai suteikia tokią alternatyvą. Padėsi kablelį po žodžio "pakarti“, tai net nekaltas gali atsidurti kilpoje. O jei teisėjas brūkštels kablelį po „negalima", tai ir žmogžudys gaus laisvę toliau tyčiotis iš aukų. Ar mūsų laikais, mūsų Lietuvoje , kur vis dar "siekiama subalansuoti", "užtikrinti lygias galimybes teismuose", "liberalizuoti teisingumo paslaugų rinką", kur tradiciniai šūkiai prieš korupciją, prieš kyšininkavimą labiau primena turgaus prekeivių rėkavimus, norint prisivilioti daugiau pirkėjų, nėra tik siekiamybė? Daugybė grėsmingiausių procesų baigiasi šnypštu. "Liaudis" piktinasi, kad už milijoną išteisina, o už mažmožį skiria skaudžią bausmę. Kartais procesas taip nusidriekia laike, kad ateina „senaties terminas“. Turtingas ir apsukrus „įtariamasis“ puikiai nutuokia, kiek laiko jam reikia slapstytis. Teisingumui saugoti ir užtikrinti sukurta tokia gremėzdiška sistema, kad jau ji pati vos vos kvėpuoja. Valstybėje taip riebiai vagiama, kad net "teisėsaugai' atėjo liūdnos dienos… Biudžete „pristinga“ pinigų deramai finansuoti šią svarbiausią valstybingumo išsaugojimo sritį, nors milijonai akivaizdžiai išgrobstomi arba tiesiog primityviai ištaškomi. Visko trūksta, o išmanesni darbuotojai stengiasi iš teisėsaugos struktūrų pasprukti. Kenčia policija, teismai, prokuratūra... O kaip jaučiasi gausybė visokių komisijų, visokių tyrimų tarnybų ir kontrolierių, visokiausių auditų, tikrintojų ir revizorių? Jau ketvirtas dešimtmetis, kai Lietuva apvaginėjama, kai milijonai nubyra į kairę, o "projektai" ir geri ketinimai - nė iš vietos. Visas Seimo gudrumas gimdyti kuo daugiau įstatymų. Niekam ne paslaptis, kad mes jų prirašome tris kartus daugiau nei broliai estai. Net ir latvius lenkiame dvigubai. Maža to. Tuos pačius įstatymus nuolat taisinėjame, gadiname, kol sulopyta ir susiuvinėta „teisės“ paklodė pasidaro nei velnias, nei gegutė. Lyg tyčia šitaip sudaromos sąlygos neskaidriai dirbti, skaičiuoti, bausti. Viskas priklauso nuo kablelio. Tačiau negi visas batalionas, visa armija etatinių biurokratų nieko nemato, nieko nepastebi? Na, argi ne teisus visų plūstamas ponas Landsbergis (tas tikras, o ne jo anūkas), kuris tiesiai šviesiai pasakė, kad "kolūkinis" mąstymas liko ligi šiolei. Argi ne taip? Juk iš Valstybės, tai yra iš mūsų visų, gvelbiama begėdiškai ir kuo daugiau! Niekas nieko nemato? Niekas nieko nežino? Niekas nieko nenori žinoti! Štai kur šuo pakastas. Jeigu kas nors iš skaitytojų susidūrė su "įstatymu", puikiai žino, kad "teisingumą" vykdo ne teismai. Ir ne įstatymai. Ir vėl tenka prisiminti gerbiamą (o kai kurių itin plūstamą) profesorių V.Landsbergį, kuris vėlgi atvirai pasakė, jog paveldėjome "sovietinį" teisingumą. Ir užsimindamas apie tą tardytoją "čekistą" profesorius irgi buvo teisus... Tai štai kodėl taip skausmingai kirba klausimas: gal visus su teise ir teisingumu susijusius žodžius reikėtų rašyti kabutėse? Jeigu ne kabutėse, tai bent jau pačiu mažiausiu šriftu. Net ne petitu. O nonpareliu. Aštuonių kėglių dydžio petitas "per stambus" šioms nuvertintoms, nustekentoms sąvokoms. Berods Deimantas Kniška kažkur klausė, kodėl "teismai ir kitos teisėsaugos institucijos taip "nubiednėjo", kad net nebeturi pinigų laiškams išsiųsti?" Ogi todėl, kad šiandien ne teisėjas ir ne prokuroras yra teisingumo garantas. "Samdykis advokatą!-" pataria tie patys teisėjai ir prokurorai. Jie yra bejėgiai tamsiame ir korumpuotame pasaulyje. Grįžo laikai, kai kolchozo pirmininkas buvo "car, bog i voinskij načalnik". Dabar jis vėl pasisamdęs parsiduodantį "advokatą" gali savo tvarte elgtis kaip patinka. O pačioje teisės Olimpo viršūnėje tupi "gatavo" kąsnio laukiantys antstoliai, kurie irgi yra ne valstybinė, o seniai "prichvatizuota" įmonė. Tokia "kontora", įsikūrusi kažkur Vilniaus Žvėryne, prieš daugelį metų "neįstengė" iš butus plėšusių vagių išreikalauti priteisto atlygio... Tačiau sau atlyginimą gauti sugebėjo. Dešimt butų apvogusi porelė galingų antstolių buvo „išteisinta“ tuo, „kad nieko neturi…“ Nebūkite naivūs. Antstoliai sau atsiriekė kiek jiems reikėjo. O aukos ? Čia jau reikia prisiminti auksinę išmintį apie skęstančiųjų gelbėjimą... Ar dabar kas nors pasikeitė? Pasidairykime po "sovietinės" tikrovės dabartį. Tegul kalba faktai. Senolis, kuris jau priartėjo prie devinto dešimtmečio vidurio, vieną dieną nustemba negavęs visos pensijos. Viena akim žiūrėdamas vienu pirštu baksnoja klaviatūrą ir prašo "Sodros" paaiškinimo. Ši mandagiai atsako, kad "šiuo elektroninio pašto adresu [...] teikiama tik bendrojo pobūdžio informacija," tad tenka registruotis į priėmimą ir asmeniškai kulniuoti į artimiausią "Sodros" skyrių. Gerai, kad jau pasibaigę kovidinio teroro laikai, kai buvo draudžiama iš namų net nosį iškišti. Ten sužinota, kad jis yra nuteistas! Ničnieko jam nežinant. Kaip "troikos" laikais. Tada irgi nuteisdavo. Už akių. Net sušaudyti. Laisvoje Lietuvoje teismas pratęsė tas pačias bolševikinių laikų tradicijas. Laimei, "Sodra" maloniai atšvietė "dokumentą", kuriuo remdamosi nureketavo pensiją. Antstolės Ingos K. "Patvarkymas dėl skolos išieškojimo" (Nr. S-23-139-31112) nurodė bylos numerį (01329/23/00003) ir teismo įsakymą Nr. el.2-6876-805/2022. Visiškai keista pasirodė ir tai, kad "teisė" Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai. Ne Vilniuje, kur gyvena nuteistasis. O gal ir ne keista. Juk teisiama už akių. Teisiamajam net nenutuokiant. Nei teisiamasis, nei joks advokatas, ginantis teisiamąjį, čia nedalyvauja. Tačiau iš to paties "Patvarkymo" išaiškėja ir kas su pensininku susidorojo. Ogi tokia sodininkų bendrija, kuriai tas žmogelis paaukojo trylika metų, kad prasiskolinusią, nustekentą, netekusią net identifikavimo kodo, neturinčią jokių būtinų dokumentų, juodojoje buhalterijoje tvarkančią finansus, Valstybei nemokančią jokių mokesčių, pastatytų ant kojų. Per kraują atsilikęs užkampis tampa patrauklia vieta. Asfaltuotos visos gatvės, atsikratyta pinigus ėdančių elektros tinklų, kurių energijos kartais nepakakdavo net arbatai išsivirti, atidaryta sąskaita banke, parengtos ir patvirtintos visų sodo masyvų kadastrinių matavimų bylos... Pagaliau sodas tampa patrauklia vieta gyventi nuolatos, o ne retkarčiais atvažiuoti nusiskinti kokią žolę ir paravėti lysvę... Kai pagaliau susitarta ir kad bus nutiesti europietiški vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklai, naivuolis pirmininkas nutaria pasitraukti. Juk viskas padaryta, net gatvių apšvietimas startavo... Susitarta dėl transporto, šaligatvių, visi gali išsipirkti laisvus žemės plotus... Sodas tampa gyvenamąja teritorija! Miesto dalimi. Jau galima pasitraukti ir susirūpinti savo sveikata ir ateities planais. Tačiau ataskaitiniame susirinkime, kuriam pirmininkauti ateina iš anksto susiderinęs visą "scenarijų" stambios bendrovės vadovas, negalintis atleisti pirmininkui, kad šis už jo „firmos“ paslaugas beprotiškai padidinus sąskaitą, ilgai nenorėjo mokėti, nes sutartyje nebuvo numatyta tokia begėdiška suma... Nesvarbu, kad pats sodo pirmininkas trejus metus dirbo veltui, nes kasa buvo ne tik tuščia. Žiojėjo baisi skolų skylė... Pagaliau keršto valandos sulaukė ir tas įsižeidęs verslo veikėjas. Pirmininkas taigi pats nori atsisakyti pareigų!Be to, kaip teko girdėti ir jo sveikatėlė, ačiū Dievui, ima šlubuoti… Geresnės progos net įsivaizduoti nebuvo galima. Na, dabar susirinkimo pirmininku apsiskelbęs „firmos“ vadas parodys tam iš kolūkio bėgančiam pirmininkėliui iš kur kojos dygsta. Protokolą sėda rašyti irgi naujas sodo gyventojas. Nepatyręs, nieko nežinantis, kas čia dedasi. Nors rašoma, kad vyko "Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai", jokių rinkimų nebūta. Pats susirinkimo pirmininkas prisistato, jog "buvo išprievartautas" pirmininkauti. Aišku, niekas neprieštarauja. Niekam ir nerūpi, kas čia vyksta, nes susirinkimas "pakartotinis", nusibodo visiems rinktis. Tačiau buvusiam sodo pirmininkui neleidžiama nei pateikti ataskaitos, nei garbingai pasitraukti ir visiems išdėstyti, kokios sodo perspektyvos, kokie neatidėliotini darbai dar laukia. Po kiekvieno žodžio jis replikuojamas, nutraukiamas. Taip atsiranda precedentas protokole parašyti: "Susirinkimas konstatavo, kad bendrijos įstatuose numatyta valdybos prievolė parengti bendrijos veiklos ataskaitą yra neįvykdyta". Tačiau susirinkimas nieko nekonstatavo. Tai jau protokolo rašytojo kūryba. Dauguma praėjusiame susibėgime jau girdėjo tą ataskaitą. Tačiau susirinkimo pirmininkui , kuris paprastai visiškai nevaikšto į susirinkimus, išradingumo netrūksta. Sodininkų bendriją jis net protokole vadina UAB, paskui bendrove arba tiesiog bendruomene. Kai teisiniai niuansai nesvarbūs, tai ir protokolo teiginys, kad "Revizijos komisija jokių bendrijos veiklos pažeidimų nenustatė. Dėl revizijos komisijos ataskaitos pastabų niekas nepareiškė", vis tiek leidžia susirinkimo pirmininkui švaistytis kaltinimais: "...pirmiausia reikia išsiaiškinti , „dėl kokių priežasčių iš kūrimosi stadijos SB (...) skirto 21 ha žemės sklypo , dabar teturime tik 13 ha.“ Meluoja ir nepakavoja, kaip sakytų sename lietuviškame kaime. Sodui generaliniame plane buvo numatyta 8 hektarai. Ne 21 ! Apsimetęs kvaileliu susirinkimo pirmininkas sodui priskiria ir buvusias kolūkiečių sodybas, ganyklas… Apie antrinio žemės naudojimo aktus, jis gudriai nutyli. Todėl susirinkimui diriguojantis ponas naują valdybą prašo išsiaiškinti, „kas priėmė sprendimus (pasirašinėjo sutikimus ir t.t.) atsisakyti atskirų SB priklausiusio sklypo dalių. Jis netgi pabrėžia, kad“ tokiais veiksmais buvo pažeisti teisėti SB narių interesai , t.y. “bendruomenė prarado galimybę laisvus plotus naudoti bendrųjų reikmių (erdvė susirinkimų pravedimui, vaikų žaidimų aikštelių įrengimui, vandens gręžinio įrengimui ir kt.) tenkinimui bei prarado teisę gauti lėšas už bendrijos teritorijoje suformuotas ir tretiesiems asmenims perleistus žemės sklypus." Raginimas pasišildyti rankas parduodant Valstybės žemę ne naujiena Prokuratūrai. Ji ne kartą gaišo laiką gindama viešąjį interesą. Bet net šis susirinkimo protokolas, kuriame netrūko "saviveiklos" niekam neužkliūva. Kaip ir skelbiama netiesa. Niekas nenori girdėti apie restituciją, apie bendrijos teritorijoje esančias sodybas, apie antrinio žemės naudojimo aktus… Kai kam tai buvo kiniečių raštas. O susirinkimo pirmininkas, solidžios firmos vadovas , respektabiliai neigia kiekvieną „seno“ pirmininko žodį. Nors susirinkimas vyko 2015 m. birželio 13 dieną, surašytas jis buvo pažeidžiant bendrijos įstatuose nustatytą laiką. Senasis pirmininkas ėmė nerimauti. Nejaugi ir vėl nepavyks atsikratyti pareigų, kurios jau kelia grėsmę sveikatai? Raštu paragina pateikti protokolą. Šis atsikerta įsižeidusios gimnazistės rašteliu. Tik po gero mėnesio „protokolas“ pakabinamas skelbimų lentoje. Tačiau bendrijos būstinėje jis atsiranda tik liepos 20... Mat "už akių" išrinktas niekam nepažįstamas naujas pirmininkas kaitinasi pajūryje, o protokole suklastotai pateikta rinkimų procedūra nebeturėjo reikšmės. Beje, kaip ir suklastotas susirinkimų dalyvių sąrašas... Tiesa, pasipiktinusi susirinkimo eiga profesoriaus B. žmona išsibraukia iš sąrašo, o sodo senbuvis B. bando prieštarauti kai kurioms į valdybą siūlomoms neskaidria veikla pasižymėjusioms kandidatūroms. Susirinkimo pirmininkas, net nepaisydamas elementarios etikos, meta repliką: "Kai tu dirbai (...) irgi buvo šūdas!" Tokia buvo šios istorijos preliudija. O įregistravus naują valdybą senasis pirmininkas visus dokumentus tvarkingai protokolu perdavė valdybos sekretorei bendrijos būstinėje. Naujas pirmininkas net nesiteikęs žvilgterėti į juos. „Čiuožk iš čia!“- metė senajam pirmininkui. O dokumentų „patikrą“ patikėjo tikrai tvarkingai ir sąžiningai dirbusiam revizijos komisijos pirmininkui K. Šis peržiūrėjo didžiulę dokumentų šūsnį ir patvirtino, kad viskas tvarkinga, atitinka perdavimo protokolą. Tačiau šio patyrusio revizoriaus greit irgi buvo atsikratyta… Revizuoti gali tik savi, „patikimi“ žmonės.
Netrukus naujas sodo pirmininkas ėmė skleisti gandus, kad jis negavęs dokumentų, o penkios kadastrų bylos ir jų konvoliutas yra tik makulatūra… Jokių numatytų darbų jis nenorėjo tęsti. Piktinosi, kad senasis pirmininkas neaišku kokiu dokumentu savivaldybei atidavė „sodininkų išasfaltuotas“ gatves, nes jokio „perdavimo protokolo“ jis negavęs…Nusišnekėta ligi to, kad pasigęsta daugelio narių pareiškimų priimti į bendriją! Naujam vadovui nebuvo žinoma, jog tokių pareiškimų net negalėjo egzistuoti! Į kaltinimų chorą įsijungė ir kai kurie ne itin skaidriai norėję veikti „sodo gynėjai“. Norėjusi "prisidurti" Valstybės žemės moteris ėmė reikalauti neatsiskaityti su senuoju pirmininku... Kyla ginčas, kuris baigėsi teismu. Naujas sodo pirmininkas pralaimėjo bylą, Valstybė atgavo visus ir iš jos norėtus nugvelbti mokesčius. Tačiau tai tik įkaitino aistras. Ponia, pretendavusi į savininkams grąžintiną sklypą, pati įsivėlė į teismus. Pralaimėjo ir ji. Ji irgi kaltino ir keikė seną pirmininką, nors jis čia , suprantama, visiškai niekuo dėtas. Joks sodo pirmininkas neturi teisės prekiauti valstybės žeme. Nors žinoma daugybė atvejų, kai nesąžiningi veikėjai bando sukčiauti. Tokias sąlygas piktnaudžiauti sudaro gudriai suformuluota „teisė“ administruoti vadinamą „bendro naudojimo žemę“. Trečia pralaimėta "byla" atsirado, kai sodo pirmininkas , savavališkai pavogęs dviem asmenims priklausiusius čiaupus, vieno jų buvo perduotas į teisingumo rankas. Aišku, sodo pirmininkas pralaimėjo ir šią bylą. Susipažinti su šia negražia "istorija" galima perskaičius Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022m.kovo 22 d. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-5815-2022. Kitas asmuo, kuris tuo pačiu metu buvo apvogtas, yra buvęs sodo pirmininkas. Deja, jis sirgo ir į teismus nesikreipė . Prasidėjo ta arši kovido pandemija, šeimą ištiko skaudi netektis... Pamatęs kas dedasi sode, buvęs jo vadovas jau buvo pasitraukęs ir iš sodo narių. Mokėjo už vandenį. Jokiomis kitomis paslaugomis, kurių iš tiesų ir nėra, nesinaudojo. Tačiau naujas pirmininkas vis reketavo mokėti jam atlyginimą. Nors ir Finansų ministerija nedviprasmiškai nurodė, jog sodas negali reikalauti nepagrįstų mokesčių. Dar 2018 metais ministerija labai aiškiai pareiškė, kad privalu „Atsiskaityti su bendrija už konkrečiai ir aiškiai apibrėžtas jos teikiamas paslaugas, mokėti mokestį už naudojimąsi bendrąja infrastruktūra...“ Tačiau „bendrąja infrastruktūra“ ,matyt, tapo patys etatiniai sodo darbuotojai. Reikalaujama mokėti atlyginimus, o ne už paslaugas! Ministerijos raštas simboliškai pažymėtas tų metų simboli: „100 Atkurtai Lietuvai“. Simbolis graudžiai brangus, bet likusių kolchozų pirmininkų sauvalė dar graudesnė. Žmonės pradėjo išeidinėti iš sodo narių. Kažkieno "dėka" iš planų dingo ir žadėti vandentiekio bei kanalizacijos tinklai, sustojo gatvių apšvietimo darbai, liko neperduotos savivaldybei gatvių atšakos... Apsukrūs asmenys, apsitvėrę savo reikmėms „bendro naudojimo“ žemės, nutarė jos nebepirkti. O kam, jei gali naudotis nemokamai… Sąžiningai išsipirkę įsiterpusius sklypus, dabar moka ir žemės mokestį valstybei, ir… bendrijai!!! Tai ar „protinga“ remti valstybę, kuri pati sudarė tokias palankias sąlygas ją apvaginėti? Net bendrijos įstatai taip pat liko nesutvarkyti. Ligi šiol klaidingai nurodytas bendrijos būstinės adresas, nepatikslintos spėjusios pasenti formuluotės... Nušiurusi bendrijos schema rodo ne adresus, o... sklypų numerius! Beje, šiame sode gyvena ir svarbūs savivaldos struktūrose dirbantys asmenys, tačiau ir jiems tai nekliūna...Net ir tie, schemoje nieko nerodantys numeriai, jau beveik nudriskę. Pakeitus dalies gatvės atšakų pavadinimus rodyklė klaidina - rodo į priešingą pusę... Atkakliai blokuojamos galimybės prisijungti prie "Vilniaus vandenų" tinklų, nors jau sode retai beapsilankantis buvęs pirmininkas toliau bandė rūpintis sodininkų interesais. Susisiekė su Europos Komisijos Generaliniu direktoratu ir gavo patvirtinimą apie visas galimybes išspręsti šią įsisenėjusią problemą.(Kodėl bendrija dingo iš jau patvirtintų planų, išsiaiškinti nepavyko). Tačiau naujai sodo valdybai net ir ES skyriaus vadovės Silvijos Bartolini žodis, aišku, nieko nereiškia...Sodas toliau gręžioja gręžinius ir priešinasi pažangai... Bene trisdešimt Vilniaus sodų jau sugebėjo išspręsti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo problemas. Tik naują iš tolimo rajono ( Kalvio Ignoto teisybę nešiną) atvykusį „specialistą“ gavusi bendrija toliau velka kolūkinį jungą. Sostinės teritorijoje esanti bendrija neprimena miesto. Čia vis dar norima gyventi pagal senus sovietinius standartus. Ši skandalingos bylos apžvalga tik keliais štrichais demonstruoja iki kokio absurdo gali nusiristi buvę sovietinės nomenklatūros klerkai. Vilniuje tapusiam sodo pirmininku sovietiniam nomenklatūrininkui nerūpi nei integracijos klausimai, nei sostinės garbė, nei sodininkų gerovė. Jam vaidenasi rajono kolchozo horizontai, o sostinės standartai visiškai neegzistuoja. Senos sodo valdybos laikais jau buvo parašais patvirtinta, jog mokesčius reikia mažinti iš kiekvieno nario tik po 35.... Bet dar aname susirinkime, kuriame ponas verslininkas pirmininkavo, buvo primeluota, kad sodo biudžetas deficitinis, įpiršo netgi naują mokestį… „Mokesčius sodininkams reikia didinti!“ Revizijos komisijos aktas nieko nereiškia. Mat noras gauti iš sodo naujų užsakymų „firmos“ vadovui buvo šventesnis už sąžinę…Juk šitiek metų sodas maitino ir jo „kromelį“. Būtina atkreipti dėmesį, kad už akių nuteistas ir nureketuotas asmuo laisvai susipažinti su "savo" byla irgi negalėjo. Vėl tas prakeiktas reikalavimas-samdytis advokatą! Taigi kas yra kas toje "didžiojo nusikaltėlio" medžioklės byloje? Jei kada nors koks nors studentas sumanys pasidomėti mūsų Laisvos Lietuvos teisėsauga, priminsime- archyve jam teks atsiversti tą bylą- eL2-6876-805/2022. Ant jos titulinio puslapio riebiomis raidėmis parašyta: "Dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties". Kas, kada ir su kuo sudarė kažkokią sutartį - neaišku. Kai nėra sutarties, tai neaišku ir kaip atsirado tas reikalavimas "iš sutarties". Toliau iš bylos tekstų aiškėja ir senos sovietinio reketavimo aplinkybės. Atėjo ir laikas pasakyti, kaip sodininkų bendrija, sugeba taip sumaniai bylomis apkrauti Lietuvos teisėsaugą ir žlugdyti ne tik teisėsaugos, bet ir visos Valstybės autoritetą. Tai dėl tokių kolūkinių rudimentų žmonės praranda tikėjimą savo šalies ateitimi. Dėl tokių sveiku protu nesuvokiamų susidorojimų, nerandant reikalo net informuoti persekiojamą asmenį, akademikas A.Buračas Sąjūdžio jubiliejaus konferencijoje šių metų birželio 3 d. Mokslų Akademijos salėje konstatavo: „Šiandien esame neįtikėtinai daug pasiekę, tačiau kiekvieną kartą, kai demokratiškai išrenkame valdžią, tauta labiausiai nepasitiki Seimu, vyriausybe ir teismais.“ Kodėl „Ir teismais ?!“ Kodėl? Kuo jie čia nusidėjo? O visgi gal ne viskas tvarkoj su mūsų sugalvotais įstatymais? Gal ir teismus galima nesunkiai suklaidinti, apmulkinti?
Atkakliu nenoru pripažinti teisę ir teisingumą garsėjanti sodininkų bendrija yra pačiame Vilniuje. Jos pirmininku visiškai ne atsitiktinai, o jau minėto susirinkimo pirmininko apsukrumo dėka teko laimė tapti asmeniui, kuris net ne senbuvis sode. Atsikraustė į jį , kai jau viskas buvo gatava. Viskas padaryta. "Už akių" išrinktas suklastotu protokolu ir suklastotu susirinkimo dalyvių sąrašu, prisiminė senus gerus bolševizmo laikus. Nežinau , kaip ten su byla prieš poną B. , kurio pastaba buvo išjuokta istoriniu tapusiame susirinkime, bet per didelį vargą pavyko sužinoti, kaip su Valstybe gali susidoroti apsukrus kolūkio pirmininkas. Kaip „teisėsaugos“ pagalba gali būti nuteistas ir nureketuotas garbaus amžiaus ligos kamuojamas asmuo. Už akių. Kaip Stalino laikais. Jau minėtas B., pasirodo, taip pat buvo persekiojamas. Vargu ar čia tik paprastas sovietinio rajono lygmens biurokrato noras išsireikalauti neužtarnautą atlygį. Galima įtarti, kad nusikalstamo tinklo voratinklis sugeba atsikeršyti pačiu primityviausiu būdu. Kažkada B. padėjo policijai išaiškinti gaują, kuri jėga pagrobė vieno diplomato automobilį. Po to ir jam, ir kaimynui, (nors kuo čia dėtas kaimynas?) išdaužė langus. To, matyt, nepakako – padegė B. ūkinį pastatą… Nusikaltėliai turi nemaža užtarėjų ir pritarėjų. Jie visomis išgalėmis stengiasi nusikaltėliais apšaukti ir sukompromituoti būtent nekaltus žmones. Yra žmogus, bus ir įstatymas – kaip sakė draugas Stalinas. Bet kad ir nekaltą į nusikaltėlių suolą patupdys, tikrai atrodė neįtikėtina. Tačiau Atstovavimo sutartis Nr. S46/2022, kurią kerštaujantis sodo pirmininkas pasirašė ir užantspaudavo su advokate G. dar 2022 m. rugsėjo 16 dieną, aiškiai parodė iš kur vėjas pučia. O palankus vėjas pirmininkui papūtė, kai ta ponia puikiai sutvarkytame ir išpuoselėtame sode nusipirko namą. Nežinia apie ką juodu su pirmininku kalbėjosi ir kaip gimė idėja pamokyti sodo pabėgėlius. Tačiau neskanus interesų konfliktas tiesiog atsidavė negeru dvoku skaitant 2022-07-29 SB pakartotinio susirinkimo protokolą. Sunku net patikėti, tačiau advokatauti pasisiūliusi ar pasamdyta advokatė pati sėdo rašyti ir tą kurpiamai bylai reikalingą protokolą. Protokole rašoma:“ Vienbalsiai tvirtinama susirinkimo sekretorė ... G...“.Tikriausiai niekas iš susirinkusiųjų net nežinojo, kad ši ponia nėra sodo bendrijos narė. Tačiau nė kiek ne mažiau įdomu ir tai, kad ir advokatės vyras ponas G., taip pat ne bendrijos narys... Tačiau, pasak protokolo, jis "vienbalsiai" tvirtinamas skaičiuoti balsus. Šiaip jau pašaliniai asmenys bendrijų veikloje nedalyvauja. O G. šeima iki susirinkimo ir buvo pašaliniai asmenys! Tik pirmu darbotvarkės klausimu"- naujų narių priėmimas" ponas advokatės vyras su dar vienu pareiškėju "Priimti į bendrijos narius". Nejaugi susirinkime dalyvavo tik beraščiai ir skaičiuoti nemokantys asmenys? G. "gavo" pasitikėjimą skaičiuoti balsus, dar nepriimtas į narius! Balsuos už savo paties priėmimą? O kaip ponia G.? Ar ji vis dėlto bendrijos narė? Ar tik naujo, prieš susirinkimą dar tik būsimo nario, žmona? Sovietiniais laikais tai vadino „Šeimynine ranga“. Kaip ten yra iš tikrųjų, sužinoti neįmanoma, nes susirinkimo dalyvių sąrašas nepridėtas, nors protokole rašoma, kad (dalyvių sąrašas pridedamas). Be kita ko, protokolas parašytas taip mėgėjiškai, kad net pokario kolūkiuose buvo rašoma raštingiau. Nors parašyta "svarstyta" ir "nutarta", tačiau kas konkrečiai nutarta, gali prisigalvoti ko tik nori. Nes kad nutarimas ar kitas dokumentas pridedamas, protokole nėra nė žodžio. Tai gal tų priedų ir nėra? Kas poniai dėstė discipliną apie dalykinių tekstų rašymą? Ar protokolo rašytojams žinoma, kad ir bendro naudojimo aprašą būtina skelbti viešai? Pasitikslinau net internete. Tuščia! O juk ponas verslininkas, to garsaus susirinkimo prieš kone dešimt metų pirmininkas, dievagojosi, kad įpareigoja "dokumentus susipažinimui perduoti kiekvienam bendrijos nariui jiems priimtinu būdu (elektroniniu paštu, tiesiogiai į rankas ar kitaip)“.Bet kai pirmininku tapo jo "protežė" , skambūs pažadai išgaravo. Internete iki šiol figūruoja klaidinanti pavardė! Bet ir Alytaus apylinkės teismo įsakyme du nurodyti adresai irgi yra klaidingi! SB buveinės adresas jau seniai pakeistas. Ji yra visai ne toje gatvėje! Tai ką gi daro valdyba nieko nedarydama? Ji rūpinasi ne sodo reikalais, o pirmininko atlyginimu! O kas link ponios advokatės, manau klastingu sumanymu, siekiant apgauti teismą, nurodytas ne „kaltinamojo“ tikras adresas, o jo sodo adresas! Viską ta ponia žinojo - ir vardą, ir pavardę, ir asmens kodą... O va adresą nurodė klaidingą. Kai skaitai begėdišką melą "gyvenančio J.G. gatvėje", tikrai iš pykčio užverda kraujas. Visi "suinteresuoti" žino, kad kaltinamasis asmuo gyvena Vilniuje, o ne sode. Nuo to laiko, kai sodas buvo dar ne miesto, o Vilniaus rajono dalis! Gyvena savo deklaruotoje vietoje! Puikiai tai žino ir sodo buhalterė. Turi ir elektroninio pašto adresą, ir telefoną, tačiau atkakliai apsimetama, kad siuntinėja laiškus, nors žino, kad naudojamasi tik elektroniniu paštu. Siaučiant kovidui „nuotolinis“ darbas apskritai tapo kasdienybe. O tai kokiu gi būdu sodas "įteikė" sąskaitą? Į rankas? Jau nebe demagogiškai, o tiesiog niekšiškai "Išrašas apie asmenį" pateiktas byloje klaidina - PASKUTINĖ GYVENAMOJI VIETA Vilnius... Ir pagaliau nurodytas teisingas adresas! Pagaliau!!! "Paskutinė" vieta... Neapsimeskite! Viskas buvo apdairiai sumąstyta ir surežisuota. Visi žinojote, kad jokių laiškai nepasieks adresato. Laiškus siuntė( o gal tik apsimetė, kad siunčia) adresu, kur niekas niekada negyveno. Paskui, lyg atsikvošėję, aiškina neva skolininkas "pakeitė adresą"-gal mėto pėdas, bėga?... Slapstosi! Taip atsiranda mistinė "paskutinė" gyvenamoji vieta. Šlykšti reketininkų klasta pasiteisina. Net lapei nesulojus, "nusikaltėlis" , nieko jam nė neįtariant, tampa eiline reketininkų auka. Teismas patiki gudriai suregztu melu. Iš teismo pranešimo paaiškėja, kad „Priimdamas teismo įsakymą , teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo“. Štai kaip! Teismas net netikrino, ar tas sodo pirmininko ieškinys pagrįstas! O kam tikrinti, jei iš „sąskaitos“ aišku, kad jis nepagrįstas! Juk reikalaujama mokėti atlyginimą pirmininkui ir buhalterei! Atlyginimą! Užteko proto nerašyti, kad skolininkas privalo mokėti „už gautas paslaugas“, nors jokių paslaugų jis negauna! Kas galėtų paneigti, kad ponia advokatė puikiai išmanė klastingos teisinės eksvilibristikos užkulisius. Todėl „nusikaltėlio“ pavardė nebuvo paminėta ir jos sukurptame susirinkimo protokole. Kad, gink Dieve, „nenutekėtų informacija“, kai sugalvota, kaip „teisiškai“ susidoroti su nekenčiamu pirmininko pirmtaku. Be to, jis dar ir velnių priėdęs, gal turi kokių senų laikų draugų, aišku, spardysis, nesutiks būti paskerstas. Reikia viską padaryti jam nieko nežinant. Slapta! Kai teismas nuteis, gali nors pasikarti – jau esi nuteistas ,ir net pats Dievas tau nepadės. Apie, atsiprašau, idiotiškas galimybes „ne vėliau kaip per dvidešimt dienų“ ieškoti teisybės, kai nė velnio net nežinai, jog esi teisiamas, ir tik netekęs vienintelio pragyvenimo šaltinio, dalies-pensijos, gauni šlapiu skuduru per snukį. Kur tu gali ieškoti teisybės, jai jau šaukštai po pietų?!Apie tai, kad esi nuteistas sužinojai net ne po dvidešimties dienų, o daugiau nei po pusmečio! Taigi, kas neabejotinai turėjo būti žinoma iš anksto ir ne itin skaidrios sąžinės advokatei, teismas padėjo kablelį reikiamoje vietoje. „Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas“.Bet argi čia yra kas nors naujo? „Troikos“ Stalino laikais irgi nenumatė jokių apeliacijų nei kasacijų. Še tau, boba, devintinės! Bet gal tai ir politinis susidorojimas? Ar maža kam perėjai kelią? O jei net grasinimų ir „miltelių“ voke esi gavęs? Ir ne kartą visai šeimai yra tekę kęsti visokiausius persekiojimus...Galima cituoti ne vieną teismo verdiktą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad sodo pirmininkas negali prisigalvoti visokių mokesčių, kad tik gautų atlyginimą už bezdėjimą. O štai tokie „procesai“ ir teršia mūsų teisėsaugą, žemina teismų ir teisėjų autoritetą, leidžia tyčiotis iš Valstybės, iš jos Konstitucijos. Kaip vidury baltos dienos gali būti apvogtas tos valstybės, kuriai dorai moki mokesčius ir nenutyli, kai ją apvaginėja kiti? Slaptomis manipuliacijomis apdergtas pradedi abejoti – o ar turime mes Valstybę? Ar turime Konstituciją? Nesistebėkime, jei kas nors, patyręs tokį pasityčiojimą, ieško benzino ir degtuko. Arba „Kalašnikovo“ automato. Bet tapęs liepsnojančiu fakelu nieko nepakeisi. Sovietinėms atorūgoms ir jų sėbrams suteiksi tik malonumą. Juk jie šito ir siekia. Kai kas užpykęs bando bent langus daužyti. Teismo rūmų, Seimo… Bet langai čia irgi niekuo dėti. Tai tų pačių niekšų veikimo stilius. Teisėsauga, kol ji dar alsuoja, turėtų atsakingiau žiūrėti į nesiliaujančius bandymus tyčiotis iš jos deklaruojamų vertybių. Ir nesileisti vedžiojama už nosies, kai bet kokio perėjūno įgeidžiu verčiama rašyti, kad „teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo“, o„Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas“. Tokia„teisė“ neprimena nei Romos, nei viduramžių Lietuvos. Tai absoliuti Stalino ir Hitlerio moralės reanimacija. Kolūkis išreketuoja iš pensijos pinigus… Bet juk pati mūsų „teisėsauga“ tam ne- prieštarauja -„apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas“.Tai ko verkiate, ponai policininkai, teisėjai ir prokurorai, kad trūksta pinigų? Gal jums visai ne pinigų trūksta… Pavyzdžiui, kai kuriems advokatams jų visai netrūksta. Gaila man Generalinės Prokurorės. Jau net į Jo Ekscelenciją kreipėsi … Betgi ne ten reikia pagalbos ieškoti. Pasitarkite su advokatais. Juk dabar pagrindinis ir svarbiausias šalies įstatymas yra -“Samdykis advokatą!“ Tai netgi ne įstatymas. Tai – imperatyvas! Tik ar toli nueisime su tokiu „teisingumu“?
Visos problemos puikiai žinomos ir Seimui, ir Vyriausybei. Spaudoje, internete pilna pasipiktinimo dėl egzistuojančios netvarkos. Šią kortą apsukriai naudojasi politinės partijos. O vadinamos bendrijos „įstatymu“ veltui gavusios vadinamos „bendrojo naudojimo žemės“ plotus, metai iš metų naudoja juos privatiems poreikiams.Valstybė negauna milžiniškų lėšų į biudžetą. Ši žemė negeneruoja pajamų, stabdo integraciją ir normalų regionų vystymąsi. Aiškinimas, kad patys sodininkai gali susitvarkyti, primena Stalino laikus. Ar kolūkietis savo kolchoze turėjo bent kokias nors teises? Jis buvo toks pat beteisis, kaip ir šiuolaikinis „sodininkas“...
Atgal
