AKTUALIJOS
2023.05.26. Šalį krečia politinis ir biurokratinis chaosas
Vidmantas Janulevičius
Pramonininkų konfederacijos prezidentas
Kol Lietuvos politinę sistemą apėmusi sunkiai suvokiama audra, Lietuvos ekonomikai artėja sunkios dienos. Ką darysime?
Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius pramonės produkcijos pokyčius. Ir nors š. m. balandžio mėn. pramonės produkcija didėjo 2,7 proc., ji mažėjo daugiau nei 10 procentų palyginti su 2022 m. sausio – balandžio mėn.
Kur susitraukimas ryškiausias? Apdirbamosios gamybos produkcija atitinkamai mažėjo 9,2 procento. Neigiamos nuotaikos įsivyrauja tokiuose sektoriuose kaip odos ir odos dirbinių gamyba, pagrindinių metalų, chemikalų ir chemijos produktų gamybos, medienos gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos.
Toliau krenta vakar plačiai aptartas baldų gamybos sektorius, kenčia tekstilės gaminių gamyba. Iš tiesų nedaug liko apdirbamosios pramonės sektorių, kuriuose būtų fiksuojamas produkcijos augimas – didieji, stambieji gamintojai šiandien jau išgyvena sunkius laikus.
Sunku šiandien surasti teigiamų ir pasaulio, ES ekonomikų ženklų. Kol kas visą dėmesį kausto didelis neapibrėžtumas, vis dar nesibaigianti ECB palūkanų normų didinimo drama. Turint prieš akis tokį didelį nerimą keliantį vaizdą, norėtųsi užduoti natūralų klausimą valdantiesiems, kas turėtų imtis sprendimų, kurie ir taip jau vėluoja?
RRF lėšos, turėjusios padėti Lietuvai atsigauti po COVID-19 pandemijos, iki šiol yra labiau miražas nei realios finansinės priemonės, galėjusios ir turėjusios jau šiandien amortizuoti pramonės (ir ne tik jos) patiriamus sunkumus.
Jei antras RRF lėšų išmokėjimas yra priklausomas nuo teikiamos mokesčių reformos, kokia tikimybė, kad: a) ji šio politinio sezono sesijoje bus pateikta (manyčiau, kad tikimybė jau labai menka); b) ar ji bus pateikta rudens sezono sesijoje (po pirmalaikių rinkimų svarstymų chaoso – tikimybė, manau, lygi tiems kokiems 5 proc.); c) atsistatydinus Vyriausybei, formuojama nauja Vyriausybė, kuri teikia naują mokesčių reformą (tikimybė, kad parengtų ir pateiktų laiku, net mažesnė nei 5 proc.).
Kitais žodžiais tariant, nematau, kaip ir kokiu būdų RRF lėšos realiai dar galėtų neįstrigti šiuo metu šalį krečiančiame politiniame ir biurokratiniame chaose. Visiems puikiai žinoma, kad politinio nestabilumo ir priešrinkiminių laikotarpiais biurokratija nedirba ir nepriiminėja sprendimų. O jų reikia dabar!
Šiandien kiekviena diena yra aukso vertės, kiekviena diena vėliau priimtas sprendimas reiškia, kad RRF lėšos mus pasieks vėliau, ekonomiką teigiamas efektas pasieks vėliau, darbuotojų gali tekti atleisti daugiau.
Mažai kalbame apie RRF naujai papildančią paskolinę paramos dalį. Jau minima, kad ji bus skirstoma rinkos sąlygomis, t. y. taikant šiuo metu galiojančias palūkanų normas, kurios Lietuvoje yra vienos aukščiausių ES.
Nežinau, kuo nusikalto Lietuvos pramonė, bet kai kalbame apie paramą, tai ji bent jau turėtų būti panaši į paramą (veikti ten, kur neveikia rinka). Kitaip tariant, jei parama skirta ekonomikai gaivinti po COVID-19 pandemijos, tai iki jos sulauksime turėtume būti dar nepamiršę pandemijos.
Sunku suprasti, kas šiuo metu vyksta valstybėje, bet NIEKAM gero tai nežada tuo metu, kai reikalingas stiprus pečių surėmimas visose srityse.
Atgal
